Šeštą karantino savaitę „Pamarys“ pakalbino Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį, domėjosi gyventojų nuotaikomis ir reikalais. Optimizmo mažai, nuotaikos niūrios, o karantinas Švėkšnoje panašus į sustojusį gyvenimą.
Šiemet šventosios Velykos Švėkšnoje praėjo be įprastos pavasarinio gyvenimo dalies – rekordinio medžio, papuošto tūkstančiais margučių. Nuo to pokalbį telefonu su „Pamariu“ ir pradėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Į seniūniją žmonės nebepatenka, mat juosta atsitverta. Tačiau pavasario darbai, anot seniūno, nesustoja. Ūkininkai triūsia laukuose, sėja. Žolė želia, netrukus teks pjauti. Vėjas parke šakų prilaužė, tenka tvarkytis. Po pusdienį dirba pašalpų gavėjai: gauna pirštines, veido kaukes, nurodoma laikytis atstumo.
Šiemet šventosios Velykos Švėkšnoje praėjo be įprastos pavasarinio gyvenimo dalies – rekordinio medžio, papuošto tūkstančiais margučių. Nuo to pokalbį telefonu su „Pamariu“ ir pradėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Į seniūniją žmonės nebepatenka, mat juosta atsitverta. Tačiau pavasario darbai, anot seniūno, nesustoja. Ūkininkai triūsia laukuose, sėja. Žolė želia, netrukus teks pjauti. Vėjas parke šakų prilaužė, tenka tvarkytis. Po pusdienį dirba pašalpų gavėjai: gauna pirštines, veido kaukes, nurodoma laikytis atstumo.
Antradienį, kai bendravome su Švėkšnos seniūnu, geriausia naujiena buvo ta, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 seniūnijoje nebuvo.
Gal nėra, gal tik nediagnozuota? Seniūnas sakė, kad Švėkšnoje žmonių antplūdžio nėra: nesportuoja jaunimas, aikštelės apjuostos specialiomis juostomis, nuimti krepšinio lankai, yra stebėjimo kameros.
„Karantino pradžioje teko tuo pasirūpinti. Visi suprato. Tik ir dabar miestelio aikštėje, kitur dar suvažiuoja po kelis jaunimo automobilius. Sėdi, šnekasi… Įspėjau“, – pasakojo A. Šeputis ir stebėjosi, kokia gausa automobilių antradienį buvo kelyje Šilutė–Klaipėda. Gal kad karantino reikalavimai sušvelninti?
Švėkšnos centrinę aikštę juosia parduotuvės. Maisto prekių dirbo visą laiką. Kruopų, makaronų čia žmonės pirko gausiai, tad prekybos verslas nuostolių nebus patyręs. Ir Švėkšnos turguje maisto produktais prekiauja. Tik dabar vis gausėja norinčiųjų pardavinėti sodinukus, gėles. Anot seniūno, tam reikia kiekvieną prekybos vietą atitverti nuo šalia esančios. Gal tiks laikini atitvarai ar kita.
Uždaryta ir Švento apaštalo Jokūbo bažnyčia. Kunigai aukoja šv. Mišias, vakarais ir viena kita močiutė ateina. Nebėra sekmadienio šventųjų Mišių. Nebėra vestuvininkų, krikštynų… O juk sakoma, kad Švėkšna – visos Lietuvos vestuvių centras, sumainyti aukso žiedus šioje gražioje šventovėje vykdavo iš tolimiausių šalies kampelių.
„Štilis… Ir vestuvininkų nematyti… Ir kaimo turizmo verslui gūdžios dienos. Yra miestelyje dvi kavinės, karantino pradžioje viena siūlė maisto išsivežti, bet nebuvo paklausos. Dabar abi kavinės neveikia. Iš Švėkšnos miestelio tradicinės šventės nebus. Gal? Galime tikėtis tik rudenį surengti moliūgų žibintų renginį. Vasara, rodos, bus tyli, rami…“ – pasakojo A. Šeputis, pasigendąs mokslininkų, medikų pagrįsto pandemijos, koronaviruso apibūdinimo, prognozių, žodžiu, aiškumo.
Buvo Švėkšnoje ir laidotuvių. A. Šeputis sakė, jog netekties metą apsiribojama užuojauta, o laidotuvėse dalyvauja tik artimieji.
Pasigenda švėkšniškiai bendravimo, mat ši bendruomenė išskirtinė glaudžiais ryšiais ir džiaugsme, ir varge. A. Šeputis ir su savo dukrų šeimomis bendrauja telefonu, nuveža lauknešėlį, palieka prie durų. „Pasiilgome vieni kitų… Nebebus taip, kaip buvo. Gyvenom atsipalaidavę, neretai tik dėl savęs. Teks keistis, daug ką permąstyti. Kaip mano garbaus amžiaus uošvienė sako, „iš Aukščiausiojo botagėliu žmogui per sprandą“. Ir iš jos, ir iš kitų garbaus amžiaus žmonių girdžiu, kad nėra buvę, jog net Dievo namus uždarytų…“ – pasakojo seniūnas, kuriam su ne vienu senoliu tenka pabendrauti. Mat eina senimas į bažnyčią, girdi, kiek gyventi beliko, tiek ir gerai… Seniūnas paprotina, jog gali užkrėsti jaunesnę motiną, toji numirs, vaikai vieni liks… Ir pavykę ne vieną senjorą įtikinti.
A. Šeputis dabartinį seniūno darbą apibūdino taip: veido kaukė, pirštinės, telefonas. Skambučių daug nebūna. Dar karantino pradžioje su seniūnaičiais sutaręs, jog skambintų išsyk, jeigu kam reikės pagalbos. Bet jos niekas nesikreipė. Švėkšniškiai įpratę kaimynui, draugui, pažįstamam padėti. Tvirti čia giminystės ryšiai. Seniūnas sulaukia jaunų žmonių žinučių: gal kuo padėti?
Ko tikėtis? Seniūnas svarsto, gal vasarą virusas duos atsikvėpti, bet jeigu rudenį bus antroji banga? Ir priminė, kad pasaulio valstybės pandemijos metu rinkosi skirtingus kelius: vienos – didelius suvaržymus, kitos – ne. Ir dar kartą pasigedo pagrįstos analizės, faktų įvertinimo.
Gal nėra, gal tik nediagnozuota? Seniūnas sakė, kad Švėkšnoje žmonių antplūdžio nėra: nesportuoja jaunimas, aikštelės apjuostos specialiomis juostomis, nuimti krepšinio lankai, yra stebėjimo kameros.
„Karantino pradžioje teko tuo pasirūpinti. Visi suprato. Tik ir dabar miestelio aikštėje, kitur dar suvažiuoja po kelis jaunimo automobilius. Sėdi, šnekasi… Įspėjau“, – pasakojo A. Šeputis ir stebėjosi, kokia gausa automobilių antradienį buvo kelyje Šilutė–Klaipėda. Gal kad karantino reikalavimai sušvelninti?
Švėkšnos centrinę aikštę juosia parduotuvės. Maisto prekių dirbo visą laiką. Kruopų, makaronų čia žmonės pirko gausiai, tad prekybos verslas nuostolių nebus patyręs. Ir Švėkšnos turguje maisto produktais prekiauja. Tik dabar vis gausėja norinčiųjų pardavinėti sodinukus, gėles. Anot seniūno, tam reikia kiekvieną prekybos vietą atitverti nuo šalia esančios. Gal tiks laikini atitvarai ar kita.
Uždaryta ir Švento apaštalo Jokūbo bažnyčia. Kunigai aukoja šv. Mišias, vakarais ir viena kita močiutė ateina. Nebėra sekmadienio šventųjų Mišių. Nebėra vestuvininkų, krikštynų… O juk sakoma, kad Švėkšna – visos Lietuvos vestuvių centras, sumainyti aukso žiedus šioje gražioje šventovėje vykdavo iš tolimiausių šalies kampelių.
„Štilis… Ir vestuvininkų nematyti… Ir kaimo turizmo verslui gūdžios dienos. Yra miestelyje dvi kavinės, karantino pradžioje viena siūlė maisto išsivežti, bet nebuvo paklausos. Dabar abi kavinės neveikia. Iš Švėkšnos miestelio tradicinės šventės nebus. Gal? Galime tikėtis tik rudenį surengti moliūgų žibintų renginį. Vasara, rodos, bus tyli, rami…“ – pasakojo A. Šeputis, pasigendąs mokslininkų, medikų pagrįsto pandemijos, koronaviruso apibūdinimo, prognozių, žodžiu, aiškumo.
Buvo Švėkšnoje ir laidotuvių. A. Šeputis sakė, jog netekties metą apsiribojama užuojauta, o laidotuvėse dalyvauja tik artimieji.
Pasigenda švėkšniškiai bendravimo, mat ši bendruomenė išskirtinė glaudžiais ryšiais ir džiaugsme, ir varge. A. Šeputis ir su savo dukrų šeimomis bendrauja telefonu, nuveža lauknešėlį, palieka prie durų. „Pasiilgome vieni kitų… Nebebus taip, kaip buvo. Gyvenom atsipalaidavę, neretai tik dėl savęs. Teks keistis, daug ką permąstyti. Kaip mano garbaus amžiaus uošvienė sako, „iš Aukščiausiojo botagėliu žmogui per sprandą“. Ir iš jos, ir iš kitų garbaus amžiaus žmonių girdžiu, kad nėra buvę, jog net Dievo namus uždarytų…“ – pasakojo seniūnas, kuriam su ne vienu senoliu tenka pabendrauti. Mat eina senimas į bažnyčią, girdi, kiek gyventi beliko, tiek ir gerai… Seniūnas paprotina, jog gali užkrėsti jaunesnę motiną, toji numirs, vaikai vieni liks… Ir pavykę ne vieną senjorą įtikinti.
A. Šeputis dabartinį seniūno darbą apibūdino taip: veido kaukė, pirštinės, telefonas. Skambučių daug nebūna. Dar karantino pradžioje su seniūnaičiais sutaręs, jog skambintų išsyk, jeigu kam reikės pagalbos. Bet jos niekas nesikreipė. Švėkšniškiai įpratę kaimynui, draugui, pažįstamam padėti. Tvirti čia giminystės ryšiai. Seniūnas sulaukia jaunų žmonių žinučių: gal kuo padėti?
Ko tikėtis? Seniūnas svarsto, gal vasarą virusas duos atsikvėpti, bet jeigu rudenį bus antroji banga? Ir priminė, kad pasaulio valstybės pandemijos metu rinkosi skirtingus kelius: vienos – didelius suvaržymus, kitos – ne. Ir dar kartą pasigedo pagrįstos analizės, faktų įvertinimo.
Stasė SKUTULIENĖ
Pamarys.eu
