V. Marcinkevičiaus nuotr. Švėkšna neįsivaizduojama be miestelio simboliu tapusios Šv. ap. Jokūbo bažnyčios. Šalia didingosios šventovės stovi Laisvės paminklas, kuris taip pat tapo neatsiejama švėkšniškių kultūros dalimi.
Švėkšnos Laisvės paminklas pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio proga ir pašventintas kartu su naujais “Saulės” gimnazijos rūmais 1928 07 25.
Švėkšnos Laisvės paminklas pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio proga ir pašventintas kartu su naujais “Saulės” gimnazijos rūmais 1928 07 25.
Kompozicijos autorius – A. Jakševičius, vietinis antkapinių paminklų dirbėjas. Po II pasaulinio karo paminklas pradėtas ardyti: nuverstas kryžius, numušta moters ranka su vainiku, apdaužytos šventųjų ir gyvūnų figūros. Apgriautas jis išstovėjo 20 metų. Kai 1968 m. jis užkliuvo "vietiniams drąsuoliams", buvo nuverstas ir sudaužytas. Jo liekanos traktoriumi išvežtos ir užkastos žemėje.
Kilus tautinio atgimimo bangai, imtasi paminklą atkurti. Lėšos pradėtos rinkti 1989 m., švenčiant mokyklos 70-metį.
1990 m. Švėkšnos parapijos klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva paminklo kopija buvo atstatyta. Tiesa, nepavyko atkurti idealios kopijos, paminklas atgijo truputį paprastesnės kompozicijos.
Būtent tuometinio klebono, o dabar prelato P. V. Stuko ištrauką iš jo vaizdo įrašų archyvo kviečiame pažiūrėti. Šioje ištraukoje prelatas pasakoja, kas pavaizduota Švėkšnos Laisvės paminkle:
Kilus tautinio atgimimo bangai, imtasi paminklą atkurti. Lėšos pradėtos rinkti 1989 m., švenčiant mokyklos 70-metį.
1990 m. Švėkšnos parapijos klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva paminklo kopija buvo atstatyta. Tiesa, nepavyko atkurti idealios kopijos, paminklas atgijo truputį paprastesnės kompozicijos.
Būtent tuometinio klebono, o dabar prelato P. V. Stuko ištrauką iš jo vaizdo įrašų archyvo kviečiame pažiūrėti. Šioje ištraukoje prelatas pasakoja, kas pavaizduota Švėkšnos Laisvės paminkle:
