Restauruota Švėkšnos sinagoga.
Apsilankiusieji Švėkšnos centre turbūt jau pastebėjo naują rūbą įgijusią sinagogą. Restauruoti žydų maldos namai vėl tapo ryškiu vizualiniu miestelio centrinės aikštės akcentu. Tiesa, kol kas atgijo tik pastato fasadas. Kada (ar) bus sutvarkytas sinagogos vidus, kol kas neaišku. Tam reikalingos didžiulės investicijos. Sutvarkius pastatą, vietos bendruomenė tikisi, jog jis bus įveiklintas ir tarnaus švėkšniškių kultūrinėms reikmėms. Tokį norą yra išreiškusi ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Statinys, iki II pasaulinio karo buvęs gausios miestelio žydų bendruomenės sielovados ramstis, o ją sunaikinus, keitęs paskirtis nuo sovietinio kultūros centro – iki sporto salės, nepriklausomybės metais tapo avarinės būklės ir darkė tvarkingo miestelio įvaizdį.
Kultūros paveldo departamento ir Šilutės rajono savivaldybės pastangomis 2018 m. rudenį „Pamario restauratorius” pradėjo restauravimo darbus. Atkurta pastato perdanga, stogas, mūrai, autentiškas sinagogos fasadas, langai, lauko dekoras.
Petras Čeliauskas apie sinagogą enciklopedijoje ,,Švėkšna: kraštas, žmonės įvykiai"
SINAGOGA, žydų maldos namai, naudojami taip pat bendruomenės susirinkimams ir mokyklai. Sinagogoje vykdavo ir religinio švietimo paskaitos, todėl ji būdavo vadinama ir škala, iškala, šule.
1766 m. Švėkšnos kahalui (žydų bendruomenei) priklausė 420 narių.
Tuo metu pastatytos ir dvi sinagogos: viena aukštesnė vasarinė, kita žemesnė apšildoma žieminė.
1903 m. sinagogą apgadino ugnis, o 1925 m. ji visiškai sudegė. Žydai, savo tautiečių remiami, ėmė statyti naujus maldos namus. 1926 m. projektą parengė inž. L. Prosinskis ir 1928 m. sinagogos statyba buvo užbaigta. Būdinga tai, kad Švėkšnos naujoji sinagoga pastatyta ne kur nors nuošalioje gatvėje, o prie pagrindinės aikštės, netoli katalikų bažnyčios.
Naujoji Švėkšnos sinagoga mauritaniško stiliaus. Ji neaukšta, mūrinė, stačiakampio plano. Fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai. Visas pastato išorines sienas puošė šešiakampės Dovydo žvaigždės. Iki mūsų dienų išliko tik viena – šiauriniame fasade virš vyrų įėjimo. Išorinis sienų dekoravimas nuo aikštės pusės sunaikintas 2004 m.
Rytinė sinagogos siena (mizrach) orientuota į Jeruzalę. Į ją reikia atsigręžti skaitant maldas. Palei mizrach stovėjo garbingiausi suolai, kuriuos reikėjo išsipirkti arba kitaip nusipelnyti. Ši siena Švėkšnos sinagogoje geriausiai išsilaikiusi.
Vyrams į maldų salę įeiti buvo įėjimas šiaurinėje fasado pusėje. Moterys įeidavo per įėjimą 2 ir iš karto laiptais lipdavo į antrą aukštą, kur joms buvo atskira balkono tipo patalpa. Vakarinė pastato dalis yra dviaukštė, maldų salė – vieno aukšto.
Maldų salėje, kur melstis galėjo tik vyrai, prie rytinės sienos buvo aron kodeš – šventoji skrynia toros ritiniams sudėti. Tai švenčiausia ir svarbiausia sinagogos vieta. Skrynia papuošta raižiniais, uždengta užuolaida, kurioje išsiuvinėta Dešimt Dievo įsakymų. Maldų salės centre stovėjo bima – paaukštinta sakykla, iš kur kantorius vadovaudavo pamaldoms.
Sovietmečiu pastate buvo iškirstos papildomos durys į aikštę ir mizrach sienoje, kur stovėjo aron kodeš. Antro aukšto balkono langai užmūryti. Pastate kurį laiką buvo kultūros namai, vėliau sporto salė – buvo žaidžiamas krepšinis, kartais veikė parduotuvė. Paskutinius 20 metų pastatas nebenaudojamas.
Kultūros paveldo departamento ir Šilutės rajono savivaldybės pastangomis 2018 m. rudenį „Pamario restauratorius” pradėjo restauravimo darbus. Atkurta pastato perdanga, stogas, mūrai, autentiškas sinagogos fasadas, langai, lauko dekoras.
Petras Čeliauskas apie sinagogą enciklopedijoje ,,Švėkšna: kraštas, žmonės įvykiai"
SINAGOGA, žydų maldos namai, naudojami taip pat bendruomenės susirinkimams ir mokyklai. Sinagogoje vykdavo ir religinio švietimo paskaitos, todėl ji būdavo vadinama ir škala, iškala, šule.
1766 m. Švėkšnos kahalui (žydų bendruomenei) priklausė 420 narių.
Tuo metu pastatytos ir dvi sinagogos: viena aukštesnė vasarinė, kita žemesnė apšildoma žieminė.
1903 m. sinagogą apgadino ugnis, o 1925 m. ji visiškai sudegė. Žydai, savo tautiečių remiami, ėmė statyti naujus maldos namus. 1926 m. projektą parengė inž. L. Prosinskis ir 1928 m. sinagogos statyba buvo užbaigta. Būdinga tai, kad Švėkšnos naujoji sinagoga pastatyta ne kur nors nuošalioje gatvėje, o prie pagrindinės aikštės, netoli katalikų bažnyčios.
Naujoji Švėkšnos sinagoga mauritaniško stiliaus. Ji neaukšta, mūrinė, stačiakampio plano. Fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai. Visas pastato išorines sienas puošė šešiakampės Dovydo žvaigždės. Iki mūsų dienų išliko tik viena – šiauriniame fasade virš vyrų įėjimo. Išorinis sienų dekoravimas nuo aikštės pusės sunaikintas 2004 m.
Rytinė sinagogos siena (mizrach) orientuota į Jeruzalę. Į ją reikia atsigręžti skaitant maldas. Palei mizrach stovėjo garbingiausi suolai, kuriuos reikėjo išsipirkti arba kitaip nusipelnyti. Ši siena Švėkšnos sinagogoje geriausiai išsilaikiusi.
Vyrams į maldų salę įeiti buvo įėjimas šiaurinėje fasado pusėje. Moterys įeidavo per įėjimą 2 ir iš karto laiptais lipdavo į antrą aukštą, kur joms buvo atskira balkono tipo patalpa. Vakarinė pastato dalis yra dviaukštė, maldų salė – vieno aukšto.
Maldų salėje, kur melstis galėjo tik vyrai, prie rytinės sienos buvo aron kodeš – šventoji skrynia toros ritiniams sudėti. Tai švenčiausia ir svarbiausia sinagogos vieta. Skrynia papuošta raižiniais, uždengta užuolaida, kurioje išsiuvinėta Dešimt Dievo įsakymų. Maldų salės centre stovėjo bima – paaukštinta sakykla, iš kur kantorius vadovaudavo pamaldoms.
Sovietmečiu pastate buvo iškirstos papildomos durys į aikštę ir mizrach sienoje, kur stovėjo aron kodeš. Antro aukšto balkono langai užmūryti. Pastate kurį laiką buvo kultūros namai, vėliau sporto salė – buvo žaidžiamas krepšinis, kartais veikė parduotuvė. Paskutinius 20 metų pastatas nebenaudojamas.
