Vakar Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų naujai reglamentuota nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos procedūra.
1992 m. lapkritį įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Konstitucija numatė galimybę sudaryti bažnytinę santuoką, tačiau detali tokios santuokos įtraukimo į apskaitą procedūra buvo įteisinta tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Dalis asmenų per šį laikotarpį buvo sudarę tik bažnytines santuokas, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą ir todėl šie asmenys nebuvo laikomi sutuoktiniais valstybės požiūriu. Tokie asmenys patirdavo nepatogumų, kai, pavyzdžiui, vienam iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių mirus, kitas pradėdavo tvarkyti paveldėjimo dokumentus.
„Iki šiol tuo laikotarpiu sudarytos santuokos buvo įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis maždaug prieš 10 metų priimtu teisingumo ministro įsakymu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tokie teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įstatymo projekte numatoma, kad šiuo laikotarpiu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos būtų įtraukiamos į apskaitą, jeigu jos atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą dėl santuokos sudarymo. Tokios santuokos būtų laikomos sudarytomis nuo bažnytinės santuokos dienos, o ne nuo įtraukimo į apskaitą dienos. Jeigu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių būtų miręs, tuomet civilinės metrikacijos įstaiga kito sutuoktinio prašymu įrašytų atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
Projekte išvardijami atvejai, kuomet tokias santuokas siūloma neįtraukti į apskaitą. Vienas jų – kai dabar jau miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnytiniame santuokos dokumente nurodytas sutuoktinis. Kitas atvejis – jei asmuo, sudaręs bažnytinę santuoką, po to civilinės metrikacijos įstaigoje yra įregistravęs kitą santuoką.
Primintina, kad valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).
„Iki šiol tuo laikotarpiu sudarytos santuokos buvo įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis maždaug prieš 10 metų priimtu teisingumo ministro įsakymu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tokie teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įstatymo projekte numatoma, kad šiuo laikotarpiu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos būtų įtraukiamos į apskaitą, jeigu jos atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą dėl santuokos sudarymo. Tokios santuokos būtų laikomos sudarytomis nuo bažnytinės santuokos dienos, o ne nuo įtraukimo į apskaitą dienos. Jeigu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių būtų miręs, tuomet civilinės metrikacijos įstaiga kito sutuoktinio prašymu įrašytų atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
Projekte išvardijami atvejai, kuomet tokias santuokas siūloma neįtraukti į apskaitą. Vienas jų – kai dabar jau miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnytiniame santuokos dokumente nurodytas sutuoktinis. Kitas atvejis – jei asmuo, sudaręs bažnytinę santuoką, po to civilinės metrikacijos įstaigoje yra įregistravęs kitą santuoką.
Primintina, kad valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius
