Wikipedia nuotr. Pastaruoju metu akylūs švėkšniškiai pastebėjo neįprastus į mūsų kraštą atskrendančius paukščius - baltuosius garnius. Sekliose patvinusios Švėkšnalės vandenyse jie dažnai ieškosi sau maisto. Nors mums šis paukštis atrodo gan egzotiškas, pasirodo, Lietuvoje nėra jis jau toks retas svečias.
Kaip portalui Diena.lt yra teigęs ornitologas Ričardas Patapavičius, pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys. Mat baltųjų garnių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Šių paukščių itin gausu Nemune prie Šakių, Alaušo ežero pakrantėse, prie Elektrėnų marių ir kitose šių paukščių pamėgtose vietose.
Kaip portalui Diena.lt yra teigęs ornitologas Ričardas Patapavičius, pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys. Mat baltųjų garnių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Šių paukščių itin gausu Nemune prie Šakių, Alaušo ežero pakrantėse, prie Elektrėnų marių ir kitose šių paukščių pamėgtose vietose.
2005 metais Lietuvoje aptikta pirmoji perinti baltųjų garnių pora, 2007 metais ši paukščių rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, o prieš porą metų Lietuvoje perėjo daugiau kaip 200 šių sparnuočių porų. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai maždaug 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka apytikriai po 54 dienų.
Baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis, kuris renkasi maitintis atvirose vietose, kad laiku pastebėtų atsėlinantį priešą. Pabaidytas jis gali staigiai pakilti aukštyn ir tam tikrame aukštyje ištiesęs kojas atgal, kaklą sulenkia garniams būdinga S forma. Garniai retai tupia į medžius. Skrisdamas žiemoti į šiltesnius kraštus, dažnai prisijungia ir prie pilkųjų garnių.
Lietuvoje gyvenantys pilkieji garniai kartais, dėl nežinomų priežasčių, pasilieka žiemoti. Pavieniai paukščiai, kaip ir gandrai, kartais aptinkami žiemą.
Baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis, kuris renkasi maitintis atvirose vietose, kad laiku pastebėtų atsėlinantį priešą. Pabaidytas jis gali staigiai pakilti aukštyn ir tam tikrame aukštyje ištiesęs kojas atgal, kaklą sulenkia garniams būdinga S forma. Garniai retai tupia į medžius. Skrisdamas žiemoti į šiltesnius kraštus, dažnai prisijungia ir prie pilkųjų garnių.
Lietuvoje gyvenantys pilkieji garniai kartais, dėl nežinomų priežasčių, pasilieka žiemoti. Pavieniai paukščiai, kaip ir gandrai, kartais aptinkami žiemą.
G. Juciaus vaizdo įrašas
Sveksnosnaujienos.lt
Sveksnosnaujienos.lt
