„Šiandien visai neseniai užėjo stipri geomagnetinė audra (jau >120 GW ir tebeauga), todėl jei tik ilgai nemiegosite arba kelsitės labai anksti (kol dar būna tamsu, antroje nakties pusėje) stebėkite šiaurės pusėje esantį dangų, nes gali pavykti išvysti/įamžinti šiaurinę pašvaistę. Kuo gyvenate šiauriau ir toliau nuo miesto šviesų, tuo tikimybė ją pamatyti yra didesnė. Remiantis orų prognozėmis dangus turėtų būti giedras ar mažai debesuotas didesnėje šalies dalyje. Naktis bus labai šilta, tad palinkėsime smagaus naktinėjimo“, – trečiadienį rašė "Orai ir klimatas Lietuvoje".

„Švėkšnos valsčius“ ir „Laiškai švėkšniškiams“

Aktyvią veiklą vykdžiusi švėkšniškių draugija „Tėviškė“ 1996 m. gegužę išleido neperiodinį draugijos biuletenį „Švėkšnos valsčius“. Tekstas rinktas ir maketuotas kompiuteriu, o paruošta medžiaga – biuletenis, dauginama kopijuokliu, A3 formatu. Siekiant įgyvendinti draugijos tikslus stengtasi, kad biuletenio turinys daugeliui būtų įdomus, kad leidinuką skaitytų ne tik švėkšniškiai.

Švėkšniškiai žino, kad pro miestelį teka upelis pavadinimu Šalna. Taip jau įprato jį vadinti, - ir kitaip nevadina. Netgi pagal upelio pavadinimą švėkšniškių šokių kolektyvui suteiktas vardas - "Šalna". Taip vadinasi ir viena miestelio gatvė, pro kurią ir prateka upelis. Prieš tiltą - per Šalnos upelį - nurodomas informacinis kelio ženklas su prierašu: Šalna. Tačiau Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre dėl neaiškių priežasčių Šalna virto Pakalio upeliu.

Pirmąją vasaros dieną gamta iškrėtė pokštą švėkšniškiams – pusvalandį trukusi liūtis visiškai užtvindė miestelio centrą.

Apie 20 val. staiga „prakiurus“ dangui, pasipylė ne tik žaibai, dundėjo griaustinis, bet ir pradėjo smarkiai lyti. Vietinių žodžiais tariant – tiesiog „piltinai pylė“.

Šiltą gegužės dieną, kas šiemet pasitaikė labai retai, šalia Vilkėno malūno, kur kadaise užtvenkus Švėkšnalę sukosi girnos, o dabar dažniausiai čia sukasi poros vestuvėse, pastebėjome fotografavimo įranga apsiginklavusius žmones, braidančius po Švėkšnai pavadinimą davusį upelį. Negalėjome nepaklausti, kaip jiems sekasi fotomedžioklė. Pasirodo, gamtos fotografai tykoti Švėkšnalės vandenyse pasirinko neatsitiktinai - jie čia tikėjosi aptikti retą paukštį Lietuvoje. 

Net 5 iš 10-ies aukščiausių Lietuvos bažnyčių yra miesteliuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 2 tūkstančių, nurodoma portalo 15min.lt publikacijoje "10 aukščiausių Lietuvos bažnyčių: ar žinote, kur jos?". Straipsnyje apie aukščiausius Lietuvos maldos namus minima ir Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - švėkšniškių šventovei skirta 10-oji vietą. Tačiau lietuviškojoje Vikipedijoje Švėkšnos bažnyčia nurodoma, kaip užimanti 11-ąją vietą. 

Turbūt nerastume nė vieno Švėkšnos krašto žmogaus, kuris nebūtų bent jau girdėjęs apie Inkaklių folklorinį ansamblį "Dainoriai". Ansamblis - dažnas svečias renginiuose. Daug švėkšniškių kartu su inkakliškiai traukė dainas, lingavo pagal kolektyvo muzikantų atliekamas melodijas. "Dainoriai" ne tik praturtina susibūrimus, bet ir patys organizuoja renginius. Liaudies dainas pamėgusių kraštiečių istorijos ištakos siekia dar 1978-uosius metus, bet ne iš karto kolektyvas buvo pavadintas dabartiniu vardu. Ar žinojote, jog ansambliui vardas "Dainoriai" prilipo tik nuo 1985-ųjų metų?

Tiek gyventojų suskaičiuota Švėkšnos miestelyje, remiantis 2021 m. atliktais Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. Rezultatai buvo pasklebti šių metų pradžioje. Paskutinysis surašymas pažymėtas, kaip pirmasis elektroninis Lietuvos gyventojų surašymas. Galutiniais duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojai (2011 m. – 3 043 429), tad jų skaičius per 10 metų sumažėjo 7,6 proc.