Arba, kaip sako liaudies patarlė: „Kur šiko, ten paliko“.

Gavome keletą skaitytojo nuotraukų, kurias jis prašė paviešinti tam, jog šiukšlintojai susigėstų ir daugiau taip nebedarytų.

Pildome prašymą!
 

Tam turėtų būti labai gėda...

Švėkšniškių namuose ir kiemuose po truputį pradeda kvepėti mišku - artėjant Šv. Kalėdoms, prasideda eglučių bumas. Nors ir praėjo tie laikai, kuomet kalėdinės puošmenos visa šeima keliaudavo išsirinkti į artimiausią mišką, ar tiesiog nusikirsdavo pakeliui, kai kuriems tai negalioja. Štai prie kelio, šalia Švėkšnos, viena po kitos dingsta eglutės. Kažin, ar susimąsto tie piktavaliai, jog kažkas rūpinosi eglučių pasodinimu, jas prižiūrėjo?

​Vakar (09 19) pro Vilkų Kampo kaimą pravažiavęs greiderininkas vietinių gyventojų nepradžiugino, o atvirkščiai – sukėlė daugiau rūpesčių. Mums paskambino Vilkų Kampo senbuvė, kuri papasakojo apie, pačios teigimu, labai įžūlų greiderio mašinistą. Anot moters, vairuotojas ne tik prastai atliko savo darbą, bet ir nemandagiai su ja elgėsi.

Neabejojome, kaip puikiai visi atsimenate istoriją, kuomet 2012 metais prie buvusios sinagogos vinimis buvo prikaltos dvi kiaulės ausys. Tuomet išradingasis "akcijos" sumanytojas už neapykantos prieš žydus kurstymą buvo nubaustas solidžia bauda. Prisiminėme šią istoriją neatsitiktinai, po vieno pasipiktinusio piliečio skambučio, kuris mūsų klausė: "kuo skiriasi nusikaltimas su prikaltomis kiaulės ausimis nuo sukrautos stambiagabaričių šiukšlių krūvos prie Švėkšnos sinagogos? Ar tai - netolygu?" Antrajame variante niekieno ausys nesimato. Gal tuo ir skiriasi... 

Gavome skaitytojos Snieguolės Kerpienės laišką, kurį norime pasidalinti kartu su jumis.​

Cituojame:
"Toli nuo didmiesčių, galima sakyti tikrame užkampyje gyvena mano tėvai ir yra tenai laimingi! Pabėgo kažkada iš Klaipėdos, kad arčiau gamtos būtų. Nei ta pensija, kaip pensija, nei sveikata geležinė – metai gi, o jie vis šypsosi. Turi smagių reikalų! Nuo Naujųjų lig Velykų buvo taip užsiėmę, kad pamiršdavo net man, savo vaikui paskambinti. Rinko kiaušinius, pasirodo! 

Mūsų gamtos sergėtojai akylai stebi kelininkus, jog vykstant Vilkėno ir Žalgirio gatvių rekonstrukcijos darbams nenukentėtų žalioji zona ir mūsų visų sveikata. Pagarba!

Į Pakalio upelį, kuris įteka į Švėkšnalę, darbininkai nutiesė vamzdį, šis gamtos mylėtojams sukėlė dvejopų minčių. Ar tik nenutekės čia teršalai, baiminosi viena skaitytoja, atsiuntusi mums paslaptingojo vamzdžio nuotrauką. Norėtųsi ją (ir jus) nuraminti. 

Iš mūsų skaitytojo Rimvydo Kuzo gavome prašymą pasidalinti jo kūrybos eilėraščiu. Kadangi esame atviri pasiūlymams, o dar kai pasiūlymas susijęs su mūsų krašto paveldo puoselėjimu, atsisakyti tikrai negalėjome. Tad jūsų dėmesiui pristatome Rimvydo kūrybą. Bet pirmiausia, trumpai apie patį autorių.

R. Kuzas gimė Šilutės rajone, Vainuto miestelyje, bet užaugo Raseinių rajone, Vosiliškyje. Šiuo metu studijuoja Braitone, Anglijoje. Vertėjas, mokytojas, dainų tekstų autorius, o kartais ir poetas, kaip jis pats sako, be melodijos mintyse. 

​Gavome laišką, kuriame apgailestaujama dėl žuvusiems krašto partizanams paminklo sugadinimo ir prašoma pagalbos, siekiant surasti piktavalius.  

​Cituojame:
"2015 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono Švėkšnos bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už 1945 m. liepos mėn. žuvusius partizanus: Lietuvos kariuomenės savanorį, Kauno policijos vachmistrą Joną Andrijauską iš Šilininkų kaimo  (gim. 1918 m.), aviacijos pulkininką Leoną Kisielių (kilęs nuo Kauno, gimimo data nežinoma) ir aviacijos leitenantą Pečiulį (kilęs nuo Ukmergės, vardas, gimimo data nežinoma). 

Gavome tokį laišką, kurį pasirašo Švėkšnuos seniūnijos visuomenės taryba.

Cituojame:
"Šių metų „Šilokarčemos“ laikraščio Nr. 3 perskaitėme straipsnį „Švėkšnos klebonas reketuoja parapijiečius?“

Straipsnio autorė neįsitikinusi įrašo autentiškumu pateikė skaitytojui jį kaip tikrą.