#Į'žvalgos
Meilė savam kraštui, kur gimiau ir augau, kur ir dabar gyvenu su šeima, mylima žmona Inga, vaikais Amelija ir Adomas, kur gyvena brangūs tėvai, draugai ir nuostabi bendruomenė, kažkada paskatino mane veikti vardan Švėkšnos populiarinimo. Už tai šiemet buvau nominuotas garbingam Šv. Jokūbo apdovanojimui.
Bet...
Meilė savam kraštui, kur gimiau ir augau, kur ir dabar gyvenu su šeima, mylima žmona Inga, vaikais Amelija ir Adomas, kur gyvena brangūs tėvai, draugai ir nuostabi bendruomenė, kažkada paskatino mane veikti vardan Švėkšnos populiarinimo. Už tai šiemet buvau nominuotas garbingam Šv. Jokūbo apdovanojimui.
Bet...
"Kodėl ant scenos sudaužei šv. Jokūbo statulėlę?" - prieš porą dienų manęs paklausė gerai pažįstamos damos. Aš joms atsakiau kaip viskas vyko iš tikrųjų, bet pamąsčiau, jog ir kiti gal galvoja, kad aš toks niekadėjas...
|
|
Skubu jus nuraminti: "Jokūbėlis" - tikrai sveikas ir saugus, ramiai ilsisi mano namuose pačioje garbingiausioje vietoje. Tačiau nemeluosiu, šukių per įteikimo ceremoniją tikrai buvo... |
Gal dėl jaudulio, o gal dėl to, kad pilnomis rankomis skubėjau ieškoti mikrofono, iš rankų iškrito rėmelis, žymintis nominacijos autentiškumą.
Tad ne "Jokūbėlis", o rėmelis dužo. Ir tai - netyčia.
O kaip viskas atrodė iš šono, kviečiu peržiūrėti filmuotą vaizdo įrašą:
Beje, jaučiu, jog "Jokūbėlis" po truputį tampa vienu iš geriausių mano draugų. Tai - draugas, su kuriuo galiu bet kada pasikalbėti. Draugas - kuris visada išklauso, būna šalia, niekuo manęs nekaltina. O svarbiausia - jis niekada manęs neapgaus ir neišeis...
Siūlome: "„Jokūbėlis“ - nominacija, skirta garsinančiam Švėkšną (laureatų sąrašas)"
J.G.
