 Aš pats, ir kaimynai, draugai bei artimieji
Turim keturkojus – vienas už kitą gražesnius, rimtai! Ir tokių augintinių – pilnos Švėkšnos gatvės, Feisbuko aruodai tai puikiai patvirtins. Tik ne letenuotais Švėkšnos piliečiais Ten nuolat džiaugiamasi, deja, ne visais… Dažniau – jų nepriežiūra, paliktais „lobiais“. Suprantu – būna, kartais šuo ištrūksta iš kiemo vartų (ir man taip būna – nemeluosiu, kartą ar kartus 😅), Būna, kai pavadėlis per trumpas, O maišelis… liko namie, ant stalo, ramus. Būna, kad į mano kiemą šunys braunasi net per krūmą... Apie nepriežiūrą – nesigilinsim, Nes moralų čia ir taip netrūksta. Geriau apie minų lauką pagalvokim... Tad kol žiema dar slepia pėdsakus baltai – Surinkim, ką palikom, paprastai. Nes šuo – draugas, be ginčų ir kalbų, O kakučiai… turi savo planų. J.G.
1 Comment
|
|
|
Švėkšna - mano širdyje...
|
J.G.
|