Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pranešė, kad šį rytą 9:24 val. Lietuvos laiku Ventės automatinėje meteorologijos stotyje (Šilutės r.) užfiksuotas vėjo greitis pasiekė katastrofinio vėjo greičio kriterijų – išmatuota 35,5 m/s (~128 km/h). Vis tik tai nėra pats didžiausias užfiksuotas vėjo greitis Lietuvoje. Šalyje vėjas buvo įsismarkavęs iki 40 m/s net keletą kartų. Paskutinį kartą toks greitis užfiksuotas 1999 m. Nidoje.
Lietuvos rekordus fiksuojančios agentūros darbuotojai tikriausiai jau įprato ir nedvejodami galėtų pasakyti, kokį pirmąjį pasiekimą naujaisais kalendoriniais metais jiems teks užfiksuoti. Iš Švėkšnos kilęs Kęstutis Pricevičius (šiuo metu gyvena Kaune) 12-ąjį kartą Naujuosius metus pasitiko besimėgaudamas atvirųjų vandenų teikiamais malonumais. Taip jis vėl pagerino iki šiol jam pačiam priklausiusį rekordą. Naująjį išskirtinį K. Pricevičiaus pasiekimą "Agentūra Factum" pasiruošusi papildyti.
Šį mėnesį knygynų lentynose pasirodė nauja Lietuvos rekordų knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“. „Šaltus faktus siekėme paversti istorijomis“,– taip naująją Lietuvos rekordų knygą pristato jos autoriai, žurnalistas Vaidas Čeponis ir „Rekordų akademijos” vadovas Gintaras Pocius.
Anot G.Pociaus tai yra visiškai naujos koncepcijos rekordų knyga, kurioje pateikiama ne tik sausa statistika, bet ir atskleidžiama tai, kas slypi už rekordo skaičių: dažniausiai tai neįtikėtinos istorijos ir ypatingi žmonės, keliantys sau vis naujų tikslų, iššūkių, telkiantys bendruomenes ar tiesiog besimėgaujantys tuo, ką daro. Gyvenantys su aistra ir azartu kurti, atrasti, veikti.
Kartais nutinka ir taip.
Švėkšniškė mums atsiuntė nuotrauką, kurioje matomi du kritę paukščiai. Gyventoja juos pamatė po to, kai išgirdo stiprų bumtelėjimą į langą. Tikriausiai, sakalas vijosi balandį, bet kova baigėsi apibusių pralaimėjimu atsitrenkiant į stiklą. Dažniausiai sparnuočiams migruojant pavasarį ir rudenį, gyventojai pamato jų leisgyvių ant žemės šalia pastatų. Dažniausia to priežastis – sparnuotis atsitrenkė į langą. Vieniems tai baigiasi žūtimi, kiti – kiek pailsėję vėl pakyla. Kartais stiklas paukščiams pastoja kelią ir medžioklės metu.
Nuo šiol kiekvienas kompiuteryje arba mobiliajame telefone gali rasti tikslią Švėkšnos kapinėse (senosiose ir naujosiose) palaidotų asmenų kapo vietą bei jos nuotrauką.
Puslapyje https://cemety.lt/public/maps/497 užtenka tik suvesti mirusiojo vardą ir pavardę. Tad kapavietės ieškantiems artimiesiems nebereikia klaidžioti ieškant reikalingos kapavietės, ją galima pamatyti tiesiog savo telefone.
Į Lietuvą vis labiau skverbiasi vakarietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Helovinas Lietuvoje vis dar sutinkamas priešiškai, kadangi manoma, jog ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų pagerbimo švente, kuomet nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga ramybė ir susikaupimas.
Šalyje populiarėjant Vaiduoklių šventei (taip vadinti Heloviną siūlo Valstybinė lietuvių kalbos komisija), Lietuvos verslininkai ir bendruomenės nestokoja fantazijos stengdamiesi pritraukti smagių pramogų ieškančių kraštiečių. Ypač entuziastingai Heloviną mini jaunimas, kuris šventinę naktį ieško šiurpių ir siaubą keliančių mistinų vietų.
Švėkšnoje dvi dienas vyko 10-asis moliūgų-žibintų ir šviesos festivalis „Mes už šviesą“. Jeigu pirmąją dieną (penktadienį) atvykusiems pasidžiaugti švente daugiausia problemų kėlė nesiliaujantis lietus, kitą dieną turbūt ne vienas atvykėlis keikėsi stovėdamas kilometriniuose transporto kamščiuose. Dar nepradėjus temti, visuose keliuose, vedančiuose į Švėkšną, pradėjo formuotis spūstys. Tą vakarą apšviestas buvo ne tik Švėkšnos parkas, bet ir visi keliai link Švėkšnos, automobilių žibintų skleidžiama šviesa.
Spalio 22-23 d. tradiciškai Švėkšnos miestelis nušvis daugybe mažų spingsulių, besiskverbiančių pro išskobtas nedideles moliūgų kiaurymes. Tradicinės „Mes už šviesą“ moliūgų šventės metu, apima stebuklingos jausenos. Kiekvienam tai turbūt kelia savus prisiminimus ar asociacijas. Ne vienas švėkšniškis su nostalgija prisimins kaip vyresnėse klasėse besimokantieji mokiniai, būriuodavosi miestelio centre vėlų visų šventų vakarą.
|