Artėjančių Šv. Velykų proga, aktyvieji Švėkšnos „sambūriečiai“ vėl sugebėjo visus nustebinti: nepailstanti „Švėkšniškių sambūrio“ vadovė Ingrita Riterienė sutelkė bendraminčius naujam iššūkiui - surišti rekordinio dydžio šiaudinį kabantį sodą. Penktadienį (03 26), po 6 valandų kruopštaus darbo, surenkant atskiras detales, Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje atsirado rekordinių gabaritų sodas (aukštis 5 m., plotis 2,23 m., svoris 6,1 kg.). Žinoma, tokiam darbui atlikti buvo ruoštasi iš anksto nesuskaičiuojamą kiekį valandų.   

Spalio pabaigoje ir pirmosiomos lapkričio dienomis kapinėse šmėžuoja daugiau žmonių nei įprastai. To priežastis - Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Ne išimtis ir Švėkšnos parapijos kapinės, dar vadinamos Vilkėno kapinėmis. Pagerbiant mirusiųjų atminimą, už jų vėles meldžiamasi, lankomi kapai. Dvi dienas ir naktis amžinojo mirusiųjų poilsio vieta paskęsta gėlių ir žvakių jūroje.

O ar žinote kapinių istoriją?

Jeigu neapasiklydome laike, šiemet, jau devintąjį rudenį iš eilės, „Švėkšniškių sambūris“ savo miesteliui padovonojo floristinius akcentus. Šalia šv. Jokūbo bažnyčios sukurti du nuskintų gėlių ir džiovintų žalumynų kilimai bei naujais apdarais aprengta žymioji ponia. 

Kiekvieną kartą, rengiantis atlikti darbus, stengiamasi, kad jie turėtų atitinkamą reikšmę. Pasak asociacijos pirmininkės Ingritos Riterinienės, šį kartą temą padiktavo jubiliejiniai Nepriklausomos Lietuvos minimi 30-ieji gyvavimo metai. Todėl kūriniuose vyrauja tautiškumo motyvai.

​Liepos 6-ąją dieną Švėkšnos miestelio bendruomenė prisijungė prie viso pasaulio lietuvius jungiančios iniciatyvos – Tautiškos giesmės giedojimo. Nepaisant vasarai žvarboko ir vėjuoto oro, didžiulis būrys švėkšniškių, pasipuošę vėliavomis, tautiniais kostiumais, trispalvės aksesuarais bei kita tautine simbolika rinkosi vienu balsu giedoti Lietuvos himno.

Po dvejų metų pertraukos prie Kalės tvenkinio vėl rinkosi muzikos ir poezijos gerbėjai. Čia liepos 2 d. vakarą vyko Švėkšnos krašto atlikėjų (Valerijus Volkovas, Rimantas Stankus, Mindaugas Nogaitis, Bronius Miklovis ir Marius Sūdžius) muzikiniai pasirodymai, o intarpuose savo kūrybos eiles skaitė lietuvių kalbos mokytoja senjorė​ Ramutė Zagurskienė. Meninis vakaras skirtas paminėti Kalės tvenkinio susidarymo 400-ąsias metines. Projektą „Su gimtadieniu, lelijomis pražydęs Kalės tvenkiny" inicijavo technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas ir „Diemedžio" ugdymo centro bendruomenė. Šis renginys išsiskiria iš kitų tuo, jog muzikos ir poezijos garsai klausytoją pasiekia, atsimušę į vandenį, nes žiūrovai įsikuria kitapus tvenkinio.         

Po karantininio laikotarpio Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia (Švėkšnos sen.) vėl pravėrė duris tikintiesiems. Birželio 21 d. popietę bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Aloyzo atlaidai. Šv. Mišias aukojo ​Švėkšnos parapijos kunigas Antanas Putramentas.

Dalinamės atlaidų nuotraukomis:

Grįžus iš tradicinio Padėkos vakaro.

Ir vėl labai panašu, kaip ir kasmet.
Ir vėl vieni kitiems labai dėkojo už praėjusius metus (labiausiai politikams).
O poilitikai turėjo progą pasisakyti.
Dar naujiems seniūnaičiams įteikė pažymėjimus.
Ir vėl aidėjo plojimai.
Bet šį kartą griausmingiausi jie buvo vienam žmogui.
Žmogui, kurio pagalbos visus praėjusius (ir ne tik) metus sulaukėme ir mes.
Tai žmogus, kurio dėka švėkšniškių gyvenimą galėjome ištransliuoti labai spalvingai.
​Tą padarysime ir dabar.    

Taip pasipuošė švėkšniškiai...

Vakar (11 29) Švėkšnos parko mokyklos salėje 22-ąjį kartą vyko paramos vakaras "Padėkime tiems, kurių nelanko Kalėdu Senelis".

Dalinamės fotografės Danutės Gailiūnienės užfiksuotomis akimirkomis: