Tiek gyventojų suskaičiuota Švėkšnos miestelyje, remiantis 2021 m. atliktais Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. Rezultatai buvo pasklebti šių metų pradžioje. Paskutinysis surašymas pažymėtas, kaip pirmasis elektroninis Lietuvos gyventojų surašymas. Galutiniais duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojai (2011 m. – 3 043 429), tad jų skaičius per 10 metų sumažėjo 7,6 proc.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Švėkšnos seniūnijoje gyveno 2690 gyventojų. Iš jų 1308 vyrai, 1382 - moterys. Antroje pagal gyventojų skaičių gyvenvietėje Inkakliuose suskaičiuoti 375 žmonės, Vilkų Kampe - 75, Vilkėno I - 61. Kitose seniūnijos kaimuose gyventojų skaičius neperžengė 50 žmonių ribos.
Pagal teritorinį-administracinį suskirtsymą Šilutės rajonas padalintas į 11 seniūnijų. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių visoje seniūnijoje, Švėkšna užima ketvirtą vietą po Šilutės (20 866 gyv.), Saugų (2 758 gyv.), Žemaičių Naumiesčio (2 716 gyv.). Tačiau Švėkšna - kaip gyvenvietė - vis dar gausiausia tarp visų rajono seniūnijos centrų, jeigu neskaičiuotume Šilutės miesto.
Daugiausia gyventojų Švėkšnoje užfiksuota 1997 m. Tuomet miestelyje gyveno 2371 žmogus. Tad per paskutiniuosius 24 metus Švėkšna neteko daugiau nei 1000 gyventojų.
Kaip rašoma Petro Čeliausko sudarytoje enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“, apie Švėkšnos gyventojų skaičių nuo jos įkūrimo galima tik spėlioti. Keičiantis savininkams, būdavo surašomas dvaro inventorius ir išvardijamos gyventojų šeimos. Turint omeny, kad šeimos tada būdavo gausios, galima laikyti, kad kiekvienoje vidutiniškai būdavo po 6 žmones. Padauginę šeimų skaičių iš 6, gauname labai apytikslį gyventojų skaičių. Remiantis tokiu metodu, 1644 m. Švėkšnoje galėjo gyventi apie 450 žmonių, 1695 m. - ~ 530, 1713 m. (po maro) - ~ 150, 1725 m. - ~ 350, 1766 m. - ~ 700. Vėliau istorijos šaltiniuose galima rasti jau tikslesnius skaičius: 1826 m. - 766 gyventojai, 1833 m. - 797, 1857 m. - 1 018, 1897 m. - 1 819, 1923 m. - 1 676, 1942 m. (po holokausto) - ~990, 1959 m. - 1 919, 1970 m. - 2 242, 1979 m. - 2 177, 1990 m. - 2 313, 1997 m. - 2 371, 2001 m. - 2 053, 2011 m. - 1 649.
Tiesa, daugiausia gyventojų Švėkšnoje buvo priskaičiuota 1915 m. - 2998, bet šių duomenų negalime laikyti teisingais, nes į tą skaičių tikriausiai įėjo ir rusų kareiviai, apgyvendinti čia prasidėjus karui.
Įvairiais laikotarpiais gyventojų kitimą lėmė ne tik karai, ligos, pasikeitęs gyvenimo būdas, emigracija, bet ir protu nesuvokiamų ideologijų įgyvendinimas.
Tautinė Švėkšnos gyventojų sudėtis nuo XVII a. ima kisti sparčiai didėjant žydų skaičiui. 1644 m. gyveno 1 žydų šeima, 1695 m. – 15 šeimų (apie 17 %), 1766 m. – 28 šeimos (apie 24 %), 1826 m. – 350 žydų (46 %), 1897 m. – 974 žydai (53 %). Taigi XIX a. pabaigoje jie sudarė daugiau kaip pusę Švėkšnos gyventojų. Iš 1910 m. buvusių 142 namų, žydams priklausė 89, lietuviams – 18, vokiečiams – 7, kiti – rusams ir lenkams. Po I Pasaulinio karo žydų skaičius sumažėjo: 1923 m. iš 1676 gyv. jų buvo 519 (31%). Kitų tautybių 1923 m. Švėkšnos vls. buvo: 66 vokiečiai, 3 rusai. Žydų bendruomenė sunaikinta 1941 m. per Holokausto tragediją.
Šiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus neišprovokuotą karą, Švėkšnoje apsigyveno kelios dešimtys karo pabėgėlių.
Švėkšnos seniūnijoje gyveno 2690 gyventojų. Iš jų 1308 vyrai, 1382 - moterys. Antroje pagal gyventojų skaičių gyvenvietėje Inkakliuose suskaičiuoti 375 žmonės, Vilkų Kampe - 75, Vilkėno I - 61. Kitose seniūnijos kaimuose gyventojų skaičius neperžengė 50 žmonių ribos.
Pagal teritorinį-administracinį suskirtsymą Šilutės rajonas padalintas į 11 seniūnijų. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių visoje seniūnijoje, Švėkšna užima ketvirtą vietą po Šilutės (20 866 gyv.), Saugų (2 758 gyv.), Žemaičių Naumiesčio (2 716 gyv.). Tačiau Švėkšna - kaip gyvenvietė - vis dar gausiausia tarp visų rajono seniūnijos centrų, jeigu neskaičiuotume Šilutės miesto.
Daugiausia gyventojų Švėkšnoje užfiksuota 1997 m. Tuomet miestelyje gyveno 2371 žmogus. Tad per paskutiniuosius 24 metus Švėkšna neteko daugiau nei 1000 gyventojų.
Kaip rašoma Petro Čeliausko sudarytoje enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“, apie Švėkšnos gyventojų skaičių nuo jos įkūrimo galima tik spėlioti. Keičiantis savininkams, būdavo surašomas dvaro inventorius ir išvardijamos gyventojų šeimos. Turint omeny, kad šeimos tada būdavo gausios, galima laikyti, kad kiekvienoje vidutiniškai būdavo po 6 žmones. Padauginę šeimų skaičių iš 6, gauname labai apytikslį gyventojų skaičių. Remiantis tokiu metodu, 1644 m. Švėkšnoje galėjo gyventi apie 450 žmonių, 1695 m. - ~ 530, 1713 m. (po maro) - ~ 150, 1725 m. - ~ 350, 1766 m. - ~ 700. Vėliau istorijos šaltiniuose galima rasti jau tikslesnius skaičius: 1826 m. - 766 gyventojai, 1833 m. - 797, 1857 m. - 1 018, 1897 m. - 1 819, 1923 m. - 1 676, 1942 m. (po holokausto) - ~990, 1959 m. - 1 919, 1970 m. - 2 242, 1979 m. - 2 177, 1990 m. - 2 313, 1997 m. - 2 371, 2001 m. - 2 053, 2011 m. - 1 649.
Tiesa, daugiausia gyventojų Švėkšnoje buvo priskaičiuota 1915 m. - 2998, bet šių duomenų negalime laikyti teisingais, nes į tą skaičių tikriausiai įėjo ir rusų kareiviai, apgyvendinti čia prasidėjus karui.
Įvairiais laikotarpiais gyventojų kitimą lėmė ne tik karai, ligos, pasikeitęs gyvenimo būdas, emigracija, bet ir protu nesuvokiamų ideologijų įgyvendinimas.
Tautinė Švėkšnos gyventojų sudėtis nuo XVII a. ima kisti sparčiai didėjant žydų skaičiui. 1644 m. gyveno 1 žydų šeima, 1695 m. – 15 šeimų (apie 17 %), 1766 m. – 28 šeimos (apie 24 %), 1826 m. – 350 žydų (46 %), 1897 m. – 974 žydai (53 %). Taigi XIX a. pabaigoje jie sudarė daugiau kaip pusę Švėkšnos gyventojų. Iš 1910 m. buvusių 142 namų, žydams priklausė 89, lietuviams – 18, vokiečiams – 7, kiti – rusams ir lenkams. Po I Pasaulinio karo žydų skaičius sumažėjo: 1923 m. iš 1676 gyv. jų buvo 519 (31%). Kitų tautybių 1923 m. Švėkšnos vls. buvo: 66 vokiečiai, 3 rusai. Žydų bendruomenė sunaikinta 1941 m. per Holokausto tragediją.
Šiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus neišprovokuotą karą, Švėkšnoje apsigyveno kelios dešimtys karo pabėgėlių.
Turgus Švėkšnoje. 2021 m. vasara.
