Šiuo metu Švėkšnoje veikia tik viena vaistinė, „Camelia“.
Remiantis istorijos šaltiniais, pirmoji vaistinė Švėkšnoje buvusi nuo 1871 m. Tokią informaciją nurodo Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Pagal šiuos duomenis galime teigti, jog vaistinių istorija Švėkšnoje prasidėjo prieš 150 metų. Tačiau kiti istorijos šaltiniai mini ir kitą datą.
Monografijoje „Švėkšna“ rašo, jog 1871 Kauno gubernijoje buvo 51 vaistinė ir tų metų sąraše pažymėta Švėkšnos vaistinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo, kad Švėkšnoje vaistinė buvusi nuo 1881 m. Kasmetinis informacinis leidinys „Pamiatnaja knižka Kovenskoj gubernii“ tik 1883 m. pamini Švėkšnos vaistinę.
Monografijoje „Švėkšna“ rašo, jog 1871 Kauno gubernijoje buvo 51 vaistinė ir tų metų sąraše pažymėta Švėkšnos vaistinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo, kad Švėkšnoje vaistinė buvusi nuo 1881 m. Kasmetinis informacinis leidinys „Pamiatnaja knižka Kovenskoj gubernii“ tik 1883 m. pamini Švėkšnos vaistinę.
1881 m. vaistinė gavusi 215 receptų ir pardavusi vaistų už 141,26 rub. Provizorius buvo Folbergas. Kitais metais jau gauti 1129 receptai (provizorius tas pats). 1889 vaistinėje dirbo Magdalena Valentinovič, 1893 – Dovydas Rabinovičius. Monografijoje „Švėkšna“ rašoma, kad jis vaistus duodavęs savo nuožiūra ir daktarui reikėję jį sudrausminti.
Mokytojas S. Bukevičius savo atsiminimuose mini Švėkšnoje 1909 dirbusį vaistininką Stulpiną. Nėra žinoma, kada jis nupirko vaistinę nuo žydo. Stulpinas buvęs farmacininkas, dvarininkas nuo Telšių. Jis 1913 m. vaistinę pardavė Antanui Kaulakiui, kuris buvo aktyvus visuomenininkas, 1919 m. jis įėjo į progimnazijos steigimo ir laikomąjį komitetą. Jam sunegalavus ir vėliau mirus, vaistinę tvarkė jo žmona Eugenija Kybartaitė-Kaulakienė, o po jos mirties – Antano Kaulakio brolio duktė Ona Murnikienė.
Mokytojas S. Bukevičius savo atsiminimuose mini Švėkšnoje 1909 dirbusį vaistininką Stulpiną. Nėra žinoma, kada jis nupirko vaistinę nuo žydo. Stulpinas buvęs farmacininkas, dvarininkas nuo Telšių. Jis 1913 m. vaistinę pardavė Antanui Kaulakiui, kuris buvo aktyvus visuomenininkas, 1919 m. jis įėjo į progimnazijos steigimo ir laikomąjį komitetą. Jam sunegalavus ir vėliau mirus, vaistinę tvarkė jo žmona Eugenija Kybartaitė-Kaulakienė, o po jos mirties – Antano Kaulakio brolio duktė Ona Murnikienė.
A. Kaulakio vaistų receptai/Mindaugo Nogaičio asmeninis archyvas.
1988 m. buvo sujungtos psichiatrijos ligoninės ir miestelio vaistinės. Naujajai vaistinei, įsikūrusiai Dariaus ir Girėno gt., vadovavo provizorė Albina Bumblauskienė, kuri 2002 m. atidarė nuosavą „Ginkmedžio“ vaistinę Vilkėno gt. pradžioje. 2004 m. Švėkšnoje atsirado antra vaistinė „Irmeda“, o 2010 m. – trečia „Camelia“. Bet Švėkšnai trijų vaistinių buvo per daug, todėl „Irmeda“ 2011 m. išsikėlė į Veiviržėnus, „Ginkmedžio“ vaistinės taip pat nebėra. Tad šiuo metu miestelyje veikia tik viena „Camelia“.
|
Šiuo metu Švėkšnoje veikia tik viena vaistinė, „Camelia“.
|
Prieš kelerius metus Švėkšnoje dar veikė ir „Ginkmedžio“ vaistinė.
|
Parengta pagal Petro Čeliausko sudarytą enciklopedinį žinyną „Švėkšna: kraštas, žmonės įvykiai“
