Švėkšnos miestelio turgaus aikštė. 1919 metais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Iš istorijos archyvo
Tarp 1921-ųjų kovo dokumentų, įsegtų į vieną iš Klaipėdos krašto bylų, yra Užsienio reikalų ministerijos raštas Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybai.
Jame buvo informuojama, kad Švėkšnos valsčiaus valdyba prašo Lietuvos atstovybę Klaipėdoje „išgauti iš okupacinės valdžios leidimą sujungti telefonu Švėkšną su Klaipėdos kraštu”.
Tarp 1921-ųjų kovo dokumentų, įsegtų į vieną iš Klaipėdos krašto bylų, yra Užsienio reikalų ministerijos raštas Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybai.
Jame buvo informuojama, kad Švėkšnos valsčiaus valdyba prašo Lietuvos atstovybę Klaipėdoje „išgauti iš okupacinės valdžios leidimą sujungti telefonu Švėkšną su Klaipėdos kraštu”.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Tad ministerija prašė minėtosios valdybos „pranešti savo nusistatymą šiuo klausimu ir prie progos suteikti žinių kokioj padėty yra susisiekimas Telefonu su Klaipėdos kraštu ir Vokietija”.
Po poros savaičių Užsienio reikalų ministerijos Europos centro departamento direktorius Bronius Edmundas Dailidė informavo L. Dymšą, kad Švėkšnos sujungimui telefonu su Klaipėdos kraštu „iš Užsienio reikalų ministerijos pusės kliūčių nėra”.
Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybos direktorius savo ruožtu Užsienio reikalų ministeriją informavo, kad tuo metu Kaunas ir Klaipėda buvo susieti ir telefono, ir telegrafo ryšiu. Telefono linijos dar buvo nutiestos tarp Kretingos ir Klaipėdos bei Jurbarko ir Smalininkų.
„Šiais metais manoma įtaisyti telegrafo susinešimą Šiauliai-Tauragė-Klaipėda ir telefono Šiauliai-Tauragė-Klaipėda. Taipgi manoma šiais metais surišti Naumiestį, Švėksnius, Veiviržėnus ir Gargždus su Klaipėdos Kraštu”, – rašė direktorius.
Daugiau apie prancūzmetį Klaipėdoje: Atviraklaipeda.lt: "Klaipėda prancūzmečiu: intrigos aukščiausioje valdžioje ir užgautos ambicijos"
Tad ministerija prašė minėtosios valdybos „pranešti savo nusistatymą šiuo klausimu ir prie progos suteikti žinių kokioj padėty yra susisiekimas Telefonu su Klaipėdos kraštu ir Vokietija”.
Po poros savaičių Užsienio reikalų ministerijos Europos centro departamento direktorius Bronius Edmundas Dailidė informavo L. Dymšą, kad Švėkšnos sujungimui telefonu su Klaipėdos kraštu „iš Užsienio reikalų ministerijos pusės kliūčių nėra”.
Lietuvos paštų telegrafų ir telefonų valdybos direktorius savo ruožtu Užsienio reikalų ministeriją informavo, kad tuo metu Kaunas ir Klaipėda buvo susieti ir telefono, ir telegrafo ryšiu. Telefono linijos dar buvo nutiestos tarp Kretingos ir Klaipėdos bei Jurbarko ir Smalininkų.
„Šiais metais manoma įtaisyti telegrafo susinešimą Šiauliai-Tauragė-Klaipėda ir telefono Šiauliai-Tauragė-Klaipėda. Taipgi manoma šiais metais surišti Naumiestį, Švėksnius, Veiviržėnus ir Gargždus su Klaipėdos Kraštu”, – rašė direktorius.
Daugiau apie prancūzmetį Klaipėdoje: Atviraklaipeda.lt: "Klaipėda prancūzmečiu: intrigos aukščiausioje valdžioje ir užgautos ambicijos"
Švėkšnos miestelio turgaus aikštė. 1919 metais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
