Prieš daugiau nei 100 metų Švėkšnoje vyravo mediniai namai.
Jeigu reikėtų įvardinti garsiausią Švėkšnos pastatą, turbūt nedvejodami paminėtumėme didingąją Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Bet šis statinys nėra pats seniausias miestelyje. Turime keletą architektūrinių palikimų, kurie pastatyti dar anksčiau, bet tebestovi iki šiol.
Daugiau nei prieš 100 metų Švėkšnoje vyravo mediniai pastatai. Norint išlaikyti juos kuo ilgiau, veikiant laikui ir oro sąlygoms, gyventojai turėjo kruopščiai prižiūrėti savo patalpas. Vis tik, kad ir kaip švėkšniškiai būtų rūpiniesi pastatų ilgaamžiškumu, didžiąją jų dalį sunaikino neprašyti svečiai - gaisrai. Masiniai gaisrai dažnai siaubė miestelį.
Daugiau nei prieš 100 metų Švėkšnoje vyravo mediniai pastatai. Norint išlaikyti juos kuo ilgiau, veikiant laikui ir oro sąlygoms, gyventojai turėjo kruopščiai prižiūrėti savo patalpas. Vis tik, kad ir kaip švėkšniškiai būtų rūpiniesi pastatų ilgaamžiškumu, didžiąją jų dalį sunaikino neprašyti svečiai - gaisrai. Masiniai gaisrai dažnai siaubė miestelį.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Didžiausias gaisras, nušlavęs beveik visą miestelį, ištiko 1925 m. gegužės 15 d. Dauguma miestelio namų buvo mediniai, dengti šiaudais ar medžio lentelėmis. Pavasario saulės išdžiovinti stogai lengvai užsiliepsnodavo, o vėjo nešama ugnis greitai peršokdavo nuo vieno namo ant kito. Sudegė 139 gyvenamieji namai (iš jų 3 įstaigos) ir 156 ūkiniai pastatai. Nesudegę liko keli namai rytiniame Gedminaičių gatvės gale, taip pat vakarinis miestelio pakraštys: klebonija, bažnyčia, už jos buvę keli trobesiai ir dalis Vilkėno gatvės.
Didžiausias gaisras, nušlavęs beveik visą miestelį, ištiko 1925 m. gegužės 15 d. Dauguma miestelio namų buvo mediniai, dengti šiaudais ar medžio lentelėmis. Pavasario saulės išdžiovinti stogai lengvai užsiliepsnodavo, o vėjo nešama ugnis greitai peršokdavo nuo vieno namo ant kito. Sudegė 139 gyvenamieji namai (iš jų 3 įstaigos) ir 156 ūkiniai pastatai. Nesudegę liko keli namai rytiniame Gedminaičių gatvės gale, taip pat vakarinis miestelio pakraštys: klebonija, bažnyčia, už jos buvę keli trobesiai ir dalis Vilkėno gatvės.
Turgus sudegusioje Švėkšnoje 1925 m. Dešinėje matosi nesudegusi špitolė.
Tarp nesudegusių pastatų centre išliko ir akmeninė špitolė. Tai - 1861 m. pastatytas ir Švėkšnos bažnyčiai iki šiol priklausantis pastatas, kuris buvo skirtas gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams. Šis namas laikomas seniausiu pastatu Švėkšnoje.
Špitolė 1908 m.
Per savo istoriją pastatas tarnavo įvairioms reikmėms. Čia veikė parduotuvės, arbatinės, knygynas, biblioteka, mažytėje salėje vykdavo įvairūs renginiai ir kt. Ilgą laiką nuomininko teisėmis čia buvo įsikūrusi seniūnija.
Špitolė šiandien.
Šiuo metu pastatas yra tuščias. Kartais praeiviai gali išgirsti aktyviai remontus atliekančių darbininkų skleidžiamus garsus. Kol kas nežinome, kam šis pastatas bus naudojamas ateityje, bet tikimės, jog greitu metu vėl bus įveiklintas ir pasitarnaus bendruomenės labui.
Kitas vertas dėmesio pastatas - Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia. Nors prie jo vis dar kabo informuojantis tentas, jog šiems maldos namams 150 metų, iš tiesų jiems - jau 154 m.
Kitas vertas dėmesio pastatas - Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia. Nors prie jo vis dar kabo informuojantis tentas, jog šiems maldos namams 150 metų, iš tiesų jiems - jau 154 m.
Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien.
Pirmoji liuteronų bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1819 m. (kur dabar yra Šv. Florijono paminklas), bet 1856 m. ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 m.
Šiuo metu liuteronų Švėkšnos krašte gyvena mažai, tad ir pamaldos vyksta retai. Pastaruoju metu bažnyčia plačiai atverdavo duris visiems smalsuoliams, kuomet čia vykdavo kultūriniai renginiai.
Šiuo metu liuteronų Švėkšnos krašte gyvena mažai, tad ir pamaldos vyksta retai. Pastaruoju metu bažnyčia plačiai atverdavo duris visiems smalsuoliams, kuomet čia vykdavo kultūriniai renginiai.
2020 m. spalio mėnesį bažnyčioje koncertavo grupė „Baltos varnos" .
Taip pat norėtųsi priminti ir apie dar vieną akis traukiantį pastatą - Švėkšnos dvaro vila „Genovefa“. Tai 1880 m. grafo Adomo Alfredo Gustavo Pliaterio statyti nedideli ampyro stiliaus rūmai, skirti pokyliams, grafų pamėgtiems poezijos vakarams, nuotaikingoms puotoms, šeimos šventėms rengti. Vilai Genovaitės vardą suteikė pats dvaro valdytojas A. Pliateris, žmonos garbei.
Švėkšnos dvaro vila „Genovefa“.
Kaip ir pirminėje paskirtyje, šiuo metu čia galima surengti įvairias šventes, minėjimus, užsisakyti vilą fotosesijoms ar konferencijoms. Kartais vyksta ir kultūriniai renginiai. Tačiau tuo metu, kai vila nepriklausė grafams Pliateriams, statinys pasitarnavo kitoms reikmėms.
Anksčiau viloje buvo įsikūrusi pasieniečių komendantūra, įrengtas kino teatras, veikė kultūros namai, biblioteka, dirbo Švėkšnos apylinkės administracija, netgi rinkdavosi jaunimas į diskotekas.
Anksčiau viloje buvo įsikūrusi pasieniečių komendantūra, įrengtas kino teatras, veikė kultūros namai, biblioteka, dirbo Švėkšnos apylinkės administracija, netgi rinkdavosi jaunimas į diskotekas.
Dvaro šventės metu viloje vykdavo muzikos ir poezijos vakaras.
Iš tikro nesame tikri, ar liuteronų bažnyčią ir vilą „Genovefa“ galime oficialiai priskirti prie trijų seniausių iki šiol eksploatuojamų statinių Švėkšnoje, bet garantuojame, jog tai tikrai vieni iš seniausių ir įdomiausių pastatų mūsų krašte.
