Nuotr. Silutesnaujienos.lt
Eugenijus ŠULDIAKOVAS, Silutesnaujienos.lt
Švėkšnos seniūnijos kaimo istorija
Istorija: XVII a. pradžia - XX a. vidurys
Žagatpurviai - tai kaimas, kuris pirmą kartą minimas prūsiškuose archyvuose nuo 1684 metų, kaip Zaggatpurwen (Gergen Mischt). Tuo tarpu Juozapo Narūnavičiaus - Naronskio žemėlapyje jis figūruoja jau 1673-1676 m. kaip SegatPorwe.
Taigi galima sakyti, kad šiemet Žagatpurviai turėtų minėti 340 metų jubiliejų.
Švėkšnos seniūnijos kaimo istorija
Istorija: XVII a. pradžia - XX a. vidurys
Žagatpurviai - tai kaimas, kuris pirmą kartą minimas prūsiškuose archyvuose nuo 1684 metų, kaip Zaggatpurwen (Gergen Mischt). Tuo tarpu Juozapo Narūnavičiaus - Naronskio žemėlapyje jis figūruoja jau 1673-1676 m. kaip SegatPorwe.
Taigi galima sakyti, kad šiemet Žagatpurviai turėtų minėti 340 metų jubiliejų.
Vėliau - 1710 m. dokumentuose - aptinkami Zagatpurwen arba Zaggatpurwen ir artimiausias šiuolaikiniam pavadinimui Zagatpurwis.
Pavadinimas kilęs iš senosios kuršių (latvių) kalbos, kuris reiškia Šarkų pelkė (latviškai žagata - šarka, purvs - pelkė).
Kaimą įkūrė kuršiai
Daugelį Klaipėdos krašto gyvenviečių kūrė nuo XIII amžiaus mūsų kraštuose gyvenusios kuršių ir latvių gentys. Jų autentiški pavadinimai išliko iki mūsų dienų.
Vokiškas pavadinimas Szagatpurwen iki šiol dažniausiai naudojamas visuose išlikusiuose Rytų Prūsijos dokumentuose. 1734 m. šalia minėto pavadinimo buvo naudojamas ir kitas - Gerge Mischtzogallen (Misčiogale), tačiau tais pačiais metais vėl naudojamas tik Zagatpurwen pavadinimas.
Nuo 1774 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas dar ir kaip Gerge Mischken (Gergmiškiai). Po 11 metų, 1785 m. jis keičiasi į George Mischten. Nuo 1815 iki 1938 metų kaimas buvo vadinamas jau tik Szagetpurwen, o nuo 1939 m. atgavo savo pradinį pavadinimą Szagatpurwen.
Anot ankstesnių dokumentų, 1540 m. minimas šalia esantis Virkytų kaimas. Tuo tarpu Žagatpurviai paminėti tik po beveik 200 metų. Gyvenvietė galėjo įsikurti apie XVII amžiaus pradžią, tuo metu iš Kuršių nerijos pasitraukus ten gyvenusiems latviams (kuršiams).
Kartu su jais Žagatpurviuose apsigyveno lietuvininkai. Vėliau daugelis iš jų išmirė per didįjį marą (1709-1711), po maro daugumą kaimo gyventojų sudarė lietuvininkai ir keletas vokiečių kolonistų.
Pavadinimas kilęs iš senosios kuršių (latvių) kalbos, kuris reiškia Šarkų pelkė (latviškai žagata - šarka, purvs - pelkė).
Kaimą įkūrė kuršiai
Daugelį Klaipėdos krašto gyvenviečių kūrė nuo XIII amžiaus mūsų kraštuose gyvenusios kuršių ir latvių gentys. Jų autentiški pavadinimai išliko iki mūsų dienų.
Vokiškas pavadinimas Szagatpurwen iki šiol dažniausiai naudojamas visuose išlikusiuose Rytų Prūsijos dokumentuose. 1734 m. šalia minėto pavadinimo buvo naudojamas ir kitas - Gerge Mischtzogallen (Misčiogale), tačiau tais pačiais metais vėl naudojamas tik Zagatpurwen pavadinimas.
Nuo 1774 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas dar ir kaip Gerge Mischken (Gergmiškiai). Po 11 metų, 1785 m. jis keičiasi į George Mischten. Nuo 1815 iki 1938 metų kaimas buvo vadinamas jau tik Szagetpurwen, o nuo 1939 m. atgavo savo pradinį pavadinimą Szagatpurwen.
Anot ankstesnių dokumentų, 1540 m. minimas šalia esantis Virkytų kaimas. Tuo tarpu Žagatpurviai paminėti tik po beveik 200 metų. Gyvenvietė galėjo įsikurti apie XVII amžiaus pradžią, tuo metu iš Kuršių nerijos pasitraukus ten gyvenusiems latviams (kuršiams).
Kartu su jais Žagatpurviuose apsigyveno lietuvininkai. Vėliau daugelis iš jų išmirė per didįjį marą (1709-1711), po maro daugumą kaimo gyventojų sudarė lietuvininkai ir keletas vokiečių kolonistų.
Suklestėjo įkūrus muitinę
XVIII amžiuje Žagatpurviai tapo karališku kaimu, t.y. priklausė valstybei. Laikui bėgant, po Vokietijos ir Prūsijos susivienijimo (1871) prasidėjus reformoms, kai kraštas buvo vokietinamas - kaime tuo laiku jau gyveno 7 vokiečių šeimos. O iki Prancūzijos ir Prūsijos karo (1870-1871) buvo vos 4 vokiečių ūkiai.
Tuo metu kaimo apylinkėse gausiai atsodinti miškai, beveik išnykę dėl nevykusios žemės reformos ir nuolatinio eksporto į Vokietiją bei Angliją. 1878 m. Žagatpurvių miškas ir didžioji dalis tyrlaukių prijungta prie Norkaičių urėdijos.
Skaityti daugiau...
