Švėkšnos parke, kurį dar XIX a. pradžioje pradėjo rengti grafai Pliateriai ir jo grožiu mėgaujamasi iki šiol, galima aplankyti daug kultūrinio paveldo. Vienas jų - saulės laikrodis.
Priešais vilą stovintis 1912 metais įrengtas saulės laikrodis primena nedidelį apskritą burtų staliuką. Laikrodis išlietas iš cemento, Jurgiui Pliateriui atvežus formas iš Paryžiaus.
Laikrodžio originalas yra Paryžiaus Luvro muziejuje. Laikrodis papuoštas šokančių ir grojančių figūrų bareljefais. Viršutinės dalies diską juosia Zodiako žvaigždynų simboliai, viršutinę plokštumą puošia dvylika skulptūrinių galvų, vaizduojančių romėnų dievus. Dieną simbolizuojančių dievų akys yra atmerktos, naktį - užmerktos. Norint sužinoti tikrąjį Švėkšnos laiką reikia pridėti nuo 1 vai. 30 min. iki 1 vai. 40 min. vasarą ir nuo 17 iki 48 min. žiemą.
Priešais vilą stovintis 1912 metais įrengtas saulės laikrodis primena nedidelį apskritą burtų staliuką. Laikrodis išlietas iš cemento, Jurgiui Pliateriui atvežus formas iš Paryžiaus.
Laikrodžio originalas yra Paryžiaus Luvro muziejuje. Laikrodis papuoštas šokančių ir grojančių figūrų bareljefais. Viršutinės dalies diską juosia Zodiako žvaigždynų simboliai, viršutinę plokštumą puošia dvylika skulptūrinių galvų, vaizduojančių romėnų dievus. Dieną simbolizuojančių dievų akys yra atmerktos, naktį - užmerktos. Norint sužinoti tikrąjį Švėkšnos laiką reikia pridėti nuo 1 vai. 30 min. iki 1 vai. 40 min. vasarą ir nuo 17 iki 48 min. žiemą.
Saulės laikrodis – prietaisas laikui matuoti pagal Saulės padėtį. Dažniausiai įrengiamas ant pastato sienos, tačiau pirmieji saulės laikrodžiai buvo specialiai statomos kolonos ar obeliskai. Silpnoji saulės laikrodžių savybė – laikas rodomas tik esant saulėtam orui.
Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio prieš Kristų Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys.
Matematikas ir astronomas Teodosijus iš Bitinijos (160–100 m. prieš Kristų) skelbėsi išradęs universalų saulės laikrodį, kurį galima naudoti bet kurioje Žemės vietoje. 1524 m. prancūzų astronomas Oronsas Finė pagamino dramblio kaulo saulės laikrodį. 1570 m. italų astronomas Džiovanis Padujietis paskelbė traktatą, kaip gaminti ir įrengti saulės laikrodžius ant pastatų sienų vertikaliai ir horizontaliai. Džiuzepė Biankanis savo tyrime Constructio instrumenti ad horologia solaria vaizdžiomis iliustracijomis parodė, kaip turi atrodyti geri saulės laikrodžiai.
Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio prieš Kristų Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys.
Matematikas ir astronomas Teodosijus iš Bitinijos (160–100 m. prieš Kristų) skelbėsi išradęs universalų saulės laikrodį, kurį galima naudoti bet kurioje Žemės vietoje. 1524 m. prancūzų astronomas Oronsas Finė pagamino dramblio kaulo saulės laikrodį. 1570 m. italų astronomas Džiovanis Padujietis paskelbė traktatą, kaip gaminti ir įrengti saulės laikrodžius ant pastatų sienų vertikaliai ir horizontaliai. Džiuzepė Biankanis savo tyrime Constructio instrumenti ad horologia solaria vaizdžiomis iliustracijomis parodė, kaip turi atrodyti geri saulės laikrodžiai.
| Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai. 2006 m. rugsėjo mėnesį Kauno technologijos universitete ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos įrengtas didžiausias šalyje vertikalus saulės laikrodis. Nuo gnomono (strypo) krintantis šešėlis vasaros saulėgrįžos metu (birželio 22 d.) ištįs iki 8,33 metro. |
2009 m. birželio 25 d. Kauno technologijos universiteto akademinė bendruomenė studentų miestelyje (Radvilėnų g. 19) įrengė žmogaus šešėlio saulės laikrodį, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
Horizontalus saulės laikrodis turi skalę, padalintą valandomis ir rodyklę, kuri gali būti tiesi vertikalė (kolona, obeliskas), palenkta 45 laipsnių kampu į šiaurę arba palenkta kampu, atitinkančiu laikrodžio buvimo vietos platumą. Vertikalaus saulės laikrodžio, įrengiamo ant pietinės pastato sienos, rodyklė paprastai palenkiama tiek laipsnių, kokioje Šiaurės ar Pietų platumos juostoje jis stovi.
Saulės laikrodžio skalė paprastai turi 9, 11 arba 13 padalų, priklausomai nuo toje platumoje galimo šviesaus paros laiko. Tarp padalų yra 15 laipsnių tarpas (360 laipsnių: 24 val. = 15 laipsnių), kuris kartais padalijamas valandos ketvirčiais. Tik netoli ekvatoriaus pirmoji saulės laikrodžio padala su paskutiniaja sudaro tiesę. Trumpiausia arba vidurinė padala žymi 12 valandą.