Ilgus metus miestai ir miesteliai, bent jau didžioji jų dalis, neturėjo jokių grindinių. Dažnai gyventojams net centrinėse aikštėse tekdavo klampoti iki kelių įbridus purvynuose. Ne išimtis ir Švėkšnos miestelis: iki 1933 m. pagrindinė miestelio aikštė dar nebuvo grįsta akmeniniu grindiniu, žmonių dar vadinamu bruku. Vis tik, sparčiai tobulėjant technologinėms galimybėms, kartais ir nenorom pagalvojam apie patogesnę dangą Švėkšnos širdyje. Kita vertus, toks grindinys gyvenvietę daro išskirtine, kur brukas - vienas iš neatsiejamų vietovės dvasią kuriančių elementų.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Mūsų eroje senieji akmeniniai grindiniai sparčiai nyksta. Miestus yra apėmusi standartizacijos manija, reiškiama betoninėmis trinkelėmis ir granito plokštėmis. Ar toks likimas gali ištikti ir Liepų aikštę, panašu, jog dar tikrai negreitai.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rūpesčiu, Liepų a. lauko akmenų grindinys su kritulių nuvedimo latakais įtrauktas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą, aikštė priskiriama Švėkšnos miestelio istorinei daliai.
Mūsų eroje senieji akmeniniai grindiniai sparčiai nyksta. Miestus yra apėmusi standartizacijos manija, reiškiama betoninėmis trinkelėmis ir granito plokštėmis. Ar toks likimas gali ištikti ir Liepų aikštę, panašu, jog dar tikrai negreitai.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rūpesčiu, Liepų a. lauko akmenų grindinys su kritulių nuvedimo latakais įtrauktas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą, aikštė priskiriama Švėkšnos miestelio istorinei daliai.
Išklotą atkarpą akmeniniu grindiniu Švėkšnoje šiandien galima rasti Dariaus ir Girėno g. Ši kelio atkarpa registruota, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.
Kaip supratote, valstybės globojamų objektų paprastai negalima kardinaliai pakeisti. Tam reikalingos labai ypatingos priežastys. Tad greitu metu tikrai neturėtume pamatyti, kaip vietoje Švėkšnos bruko klojamos trinkelės ar kita šiuolaikiškesnė danga.
Nepaisant akmens perteikiamo natūralumo įspūdžio, gyventojams toks grindinys miestelio centre sukelia ir tam tikrų problemų. Per ilgą laiką akmenys nekartą buvo perdėliojami iš naujo. Vykstant technologijų progresui, buvo plečiami inžineriniai tinklai. Be to, „vaikštant“ akmenims, laikas nuo laiko iškyla kalneliai, susidaro duobės, kurios trukdo normaliai pravažiuoti. Turbūt ne vienas švėkšniškis ar atvykėlis čia spėjo prabrozdinti automobilio bamperius ar pramušti karterį.
Bruko nelygumai sukelia keblumų ir parduotuvėms prekes pristatantiems vairuotojams.
Švėkšnos brukas nėra paliekamas likimo valiai - prižiūri ir tvarko seniūnija. Paskutinį kartą akmenys tvarkingai perdėliojami buvo pernai. Pagal užimtumo programą buvo įdarbinti trys asmenys, kurie tvarkė Liepų aikštės pakraščius.
Senieji švėkšniškiai dar pamena, kaip per lauko riedulius reikėjo dardėti važiuojant ir per Vilkėno gatvę, kuri vėliau buvo užlieta asfalto danga. Gal laikas pagalvoti apie kitokią dangą ir visoje Liepų aikštėje?
Švėkšnos dainų šventės eisenos dalyviai 1953 m. Vilkėno gatve ėjo per bruką.
O jeigu jūsų valioje būtų galimybė nuspręsti Liepų aikštės grindinio likimą?
Kviečiame sudalyvauti apklausoje:
Jeigu neradote jums tinkamo atsakymo varianto, kviečiame išdėstyti savo versiją komentaruose.
Apie Liepų aikštę
Tai - praplatintos gatvės formos centrinė Švėkšnos aikštė. Ilgis 260 m, plotis š. dalyje 80 m, p. dalyje 40 m. Iš aikštės išeina 6 pagrindinės Švėkšnos gatvės: Bažnyčios, Veiviržėnų, J. Maciejausko, Gedminaičių, Dariaus ir Girėno, Vilkėno. Š. aikštės gale į v. pusę atsišakoja svarbi Bažnyčios gt., čia stovi visame miestelyje dominuojanti neogotikinė bažnyčia.
Aikštės pavadinimas kelis kartus keitėsi: 1910 m. plane ji be pavadinimo, 1924 m. plane – Turgaus aikštė, o 1947 m. sovietiniai veikėjai ją pavadino Raudonąja aikšte. Vėliau susiprasta, kad taip menkinamas Maskvos aikštės vardas ir 1971 m. ji pavadinta Liepų aikšte. Tas vardas išlikęs iki šiol.
Aikštės erdvę išilgai skaidė 92 x 8,5 m dydžio medinis žydų prekybinis pastatas (vadinamieji „kromai”), kuriame po vienu stogu buvo 30 parduotuvių. 1925 m. gaisras nušlavė visus pastatus, bet namai buvo greitai atstatyti ant tų pačių pamatų; dabar dauguma jų buvo mūriniai.
Buvo stengtasi neleisti žydams vėl užgriozdinti aikštės centrą parduotuvėmis. Kai naktį vienas žydas pasistatė pašiūrę, kitą naktį ji buvo padegta. Kadangi sklypas priklausė žydams, statybų sustabdyti nepavyko, ir 1928 m. buvo pastatytas mūrinis pastatas 27 parduotuvėms. Aikštės š. r. kampe vietoj sudegusios iškilo pseudoislamiškos architektūros sinagoga. 1930 m. aikštė apsodinta liepaitėmis, 1933 m. išgrįsta akmenimis, padaryti šaligatviai.
Vokiečių okupacijos metais sušaudžius žydus, aikštės centre buvusios jų parduotuvės 1941 m. buvo nugriautos, o plytos panaudotos ligoninės statybai. 1958 m. važiuojamoji kelio dalis išasfaltuota.
Karo frontas, praėjęs pro Švėkšną 1941 ir 1944, nepadarė miesteliui didesnės žalos, todėl Švėkšnos centras, išsaugojęs prieškarinį vaizdą, 1969 paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Buvo ribojama statyba ir gatvių asfaltavimas. Tuo pasinaudojo Lietuvos kino studija, čia filmuodama kai kurių filmų masines turgaus scenas.
Prieš karą ne tik aikštės centre, bet ir jos pakraščiais buvo parduotuvių, arbatinių, įstaigų, veikė du kooperatyvai (Nauda ir Vienybė).
Šiuo metu aplink Liepų aikštę yra: 2 ambulatorijos; keletas parduotuvių; buv. žydų sinagoga; paštas; seniūnijos įstaiga; siuvykla; amatų centras; biblioteka; vaistinė; zoo prekių parduotuvė; 2 kirpyklos; 2 užkandinės; bažnyčiai priklausanti „špitolė“; „kromų” vietoje įrengta autobusų stotelė ir skveras, kuriame pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui pagerbti bei paminklas, skirtas Švėkšnos knygnešiams atminti.
2001 m. duomenimis aikštėje stovėjo 25 pastatai, gyveno 66 gyventojai.
Ketvirtadieniais iki šiol čia vyksta turgūs, į kuriuos suvažiuoja daug prekeivių ir iš tolimesnių vietų. Pavienė prekyba vyksta ir kitomis dienomis, kuomet atvyksta sendaikčių, dėvėtų ir naujų rūbų, maisto, gėlių ir kt. prekių pardavėjai.
Istorinė medžiaga (tekstas ir nuotraukos) perpublikuojama iš Petro Čeliausko sudarytos enciklopedijos „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“.
