Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ nuotrauka.
Turbūt antra - po Eurovizijos - aptarinėjama šio savaitgalio tema visoje Lietuvos medijoje - meškos pasirodymas Švėkšnos apylinkėse. Toks retas įvykis privertė skeptikus suabejoti fiksacijos tikrumu. Iki Vakarų Lietuvoje meškos dar niekada nebuvo atklydusios, bent jau niekada nebuvo pateikti akivaizdūs įrodymai. Pasitikėjimo skelbiama žinia nepridėjo ir įsivėlusi painiava dėl datos ant nuotraukos, kurioje buvo nurodyti 2015 m. Tačiau biomon.lt tinklalapyje oficialiai pasirodžius informacijai apie rudojo lokio pasirodymą Švėkšnos miškuose, abejojančių turėtų nebelikti.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Kadangi buvome pirmieji, pranešę žinią apie lepečkojo apsilankymą Švėkšnos krašte, o vėliau ši naujiena iš mūsų išplito po kitas žiniasklaidos priemones su nepilna informacija, jaučiame pareigą patikslinti savo skaitytojos.
Klaida ant nuotraukos įsivėlė dėl kameros gedimo, o šiai persikrovus, datą reikia sureguliuoti iš naujo. Tai nebuvo atlikta. Vis tik sužinoti realų laiką įmanoma, nes nuotoliniu būdu gaunami tikslūs rodmenys. Pasak vieno iš medžiotojų būrelio „Ąžuolas“ nario Vido Maurico, jie ne tik užfiksavo mešką vaizdo stebėjimo kamera, bet ir apžiūrėjo miško paklotę, kur rado pėdsakus. Naktį meškos pėdų įspaudus buvo sutrypę šernai, bet vieną pėdsaką pavyko rasti.
Kadangi buvome pirmieji, pranešę žinią apie lepečkojo apsilankymą Švėkšnos krašte, o vėliau ši naujiena iš mūsų išplito po kitas žiniasklaidos priemones su nepilna informacija, jaučiame pareigą patikslinti savo skaitytojos.
Klaida ant nuotraukos įsivėlė dėl kameros gedimo, o šiai persikrovus, datą reikia sureguliuoti iš naujo. Tai nebuvo atlikta. Vis tik sužinoti realų laiką įmanoma, nes nuotoliniu būdu gaunami tikslūs rodmenys. Pasak vieno iš medžiotojų būrelio „Ąžuolas“ nario Vido Maurico, jie ne tik užfiksavo mešką vaizdo stebėjimo kamera, bet ir apžiūrėjo miško paklotę, kur rado pėdsakus. Naktį meškos pėdų įspaudus buvo sutrypę šernai, bet vieną pėdsaką pavyko rasti.
Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ įregistravo pranešimą tinklalapyje biomon.lt , jog netoli Švėkšnos gegužės 20 d. buvo pastebėta meška.
Iki šiol pranešimai apie pastebėtas meškos Vakarų Lietuvoje nebuvo registruojami. Dažniausiai rudosios buvo užfiksuojamos Lietuvos Pietuose. Manoma, jog šleivakojės nuolat Lietuvoje negyvena - užsuka čia tik laikinai, atklydusios iš kaimyninių valstybių.
Iš kur meška galėjo atklysti į mūsų kraštą, pasakyti sunku. Kaip bebūtų, pastaraisiais metais meškos Lietuvoje pradėjo lankytis dažniau. Šiais metais šiuos plėšrūnus šalies medžiotojai jau fiksavo Biržų, Panevėžio, Utenos apskrityse. Kas žino, gal kuri iš jų pasiliks ilgėliau.
Ar Švėkšnos apylinkėse meškos buvo pastebėtos ir anksčiau?
Pasidomėjus plačiau, radome informacijos apie galimai 2009 m. pastebėtą mešką kelyje Švėkšna-Saugos. „Lietuvos žinios“ tuomet rašė:
„Pamaryje šernų priviso tiek ir tokių didelių, kad viena klaipėdietė palaikė šią laukinę kiaulę meška. Grybauti išsiruošusi moteris tvirtino pastebėjusi ją prieš kelias dienas netoli Inkaklių kaimo, Švėkšnos seniūnijoje. "Važiavome keliu mašina ir išvydome atlapatuojančią mešką. Žinoma, labai išsigandome. Žvėris nuo mūsų buvo gal už 30 metrų", - pasakojo Rita. Anot jos, tik užgulus visureigio garso signalą žvėris pagaliau sureagavo - peršoko griovį ir nubėgo į mišką.
Švėkšnos girininkas A.Tamašauskas skeptiškai vertino šią informaciją. Jis pažymėjo, kad daugiau niekas apylinkėse nematė jokios meškos, nors šiuo metu miškuose grybautojų labai daug. Pasak A.Tamašausko, jei prie Inkaklių tikrai atsibastė meška, tai būtų istorinis įvykis. "Juk Švėkšnos herbe pavaizduota meška (tikriausiai A. Tamašauskas supainiojo Švėkšnos herbą su Švėkšnos sporto klubo „Meška“ emblema - „Švėkšnos naujienos“ patikslinimas), - juokėsi jis. - Spėju, grybautojus galėjo suklaidinti pro šalį bėgantis šernas. Žinote, iš miesto atvažiavusi moteris pamatė didžiulį šešėlį ir pamanė, jog tai meška. Ir pats vaikščiojau po miškus, ir mūsų eiguliai, bet lokio pėdsakų neaptikome.““
Gaila, jog tada grybautojai nepavyko įamžinti matyto gyvūno fotografijoje. O gal ten tikrai buvusi meška...
Meška ir Švėkšna
Nors Švėkšna - Žemaitijos miestelis, tačiau taip žemaičių mėgstamo lėtapėdžio gyvūno miestelio herbe pavaizduoto nerasime. Vis tik sąlyčio taškų su meška turime iki šiol:
Švėkšnos sporto klubą pavadinimas - „Meška“;
Švėkšnos grafas Adomas Pliateris buvo aistringas medžiotojas. Tarp jo medžioklės trofėjų buvo ir meška. Dabar šios meškos iškamša puošia Švėkšnos muziejaus ekspoziciją;
Vilkėne, ant vieno iš žinomiausių Lietuvos kultūros veikėjo Simono Stanevičiaus kapo (kenotafo), pastatytas paminklas, kuriame vaizduojama ir meška. Skulptūros autorius: tautodailininkas Vytautas Majoras;
Pavilnutyje, pagerbiant Žemaitijos 800 metų paminėjimo sukaktį, pastatyta skulptūra-krėslas, kurį taipogi puošia meška. Skulptūros autorius: Vytautas Bliūdžius.
Įdomu, gal kam nors iš mūsų skaitytojų yra tekę matyti mešką ir kitoje seniūnijos vietoje? Gal net tikrą, besidžiaugiant atvira gamta?
Iš kur meška galėjo atklysti į mūsų kraštą, pasakyti sunku. Kaip bebūtų, pastaraisiais metais meškos Lietuvoje pradėjo lankytis dažniau. Šiais metais šiuos plėšrūnus šalies medžiotojai jau fiksavo Biržų, Panevėžio, Utenos apskrityse. Kas žino, gal kuri iš jų pasiliks ilgėliau.
Ar Švėkšnos apylinkėse meškos buvo pastebėtos ir anksčiau?
Pasidomėjus plačiau, radome informacijos apie galimai 2009 m. pastebėtą mešką kelyje Švėkšna-Saugos. „Lietuvos žinios“ tuomet rašė:
„Pamaryje šernų priviso tiek ir tokių didelių, kad viena klaipėdietė palaikė šią laukinę kiaulę meška. Grybauti išsiruošusi moteris tvirtino pastebėjusi ją prieš kelias dienas netoli Inkaklių kaimo, Švėkšnos seniūnijoje. "Važiavome keliu mašina ir išvydome atlapatuojančią mešką. Žinoma, labai išsigandome. Žvėris nuo mūsų buvo gal už 30 metrų", - pasakojo Rita. Anot jos, tik užgulus visureigio garso signalą žvėris pagaliau sureagavo - peršoko griovį ir nubėgo į mišką.
Švėkšnos girininkas A.Tamašauskas skeptiškai vertino šią informaciją. Jis pažymėjo, kad daugiau niekas apylinkėse nematė jokios meškos, nors šiuo metu miškuose grybautojų labai daug. Pasak A.Tamašausko, jei prie Inkaklių tikrai atsibastė meška, tai būtų istorinis įvykis. "Juk Švėkšnos herbe pavaizduota meška (tikriausiai A. Tamašauskas supainiojo Švėkšnos herbą su Švėkšnos sporto klubo „Meška“ emblema - „Švėkšnos naujienos“ patikslinimas), - juokėsi jis. - Spėju, grybautojus galėjo suklaidinti pro šalį bėgantis šernas. Žinote, iš miesto atvažiavusi moteris pamatė didžiulį šešėlį ir pamanė, jog tai meška. Ir pats vaikščiojau po miškus, ir mūsų eiguliai, bet lokio pėdsakų neaptikome.““
Gaila, jog tada grybautojai nepavyko įamžinti matyto gyvūno fotografijoje. O gal ten tikrai buvusi meška...
Meška ir Švėkšna
Nors Švėkšna - Žemaitijos miestelis, tačiau taip žemaičių mėgstamo lėtapėdžio gyvūno miestelio herbe pavaizduoto nerasime. Vis tik sąlyčio taškų su meška turime iki šiol:
Švėkšnos sporto klubą pavadinimas - „Meška“;
Švėkšnos grafas Adomas Pliateris buvo aistringas medžiotojas. Tarp jo medžioklės trofėjų buvo ir meška. Dabar šios meškos iškamša puošia Švėkšnos muziejaus ekspoziciją;
Vilkėne, ant vieno iš žinomiausių Lietuvos kultūros veikėjo Simono Stanevičiaus kapo (kenotafo), pastatytas paminklas, kuriame vaizduojama ir meška. Skulptūros autorius: tautodailininkas Vytautas Majoras;
Pavilnutyje, pagerbiant Žemaitijos 800 metų paminėjimo sukaktį, pastatyta skulptūra-krėslas, kurį taipogi puošia meška. Skulptūros autorius: Vytautas Bliūdžius.
Įdomu, gal kam nors iš mūsų skaitytojų yra tekę matyti mešką ir kitoje seniūnijos vietoje? Gal net tikrą, besidžiaugiant atvira gamta?
Švėkšnos muziejuje galima pamatyti grafo Adomo Pliaterio medžioklės trofėjų - meškos iškamšą. Silutesmuziejus.lt nuotr.
