
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento (buvusi Švėkšnos psichiatrijos ligoninė Šilutės rajone – red. paaiškinimas) pastatai, renovuoti investavus kelis milijonus litų, yra brangiausiai šildomi iš analogiškų Lietuvoje. Atlikto audito metu nustatyta, kad nuo 2005 metų šilumą tiekianti UAB „Lamberta“ naudojasi katiline, nors nėra nei nuomos, nei panaudos sutarties. Psichiatrijos departamentas norėtų mažesnių išlaidų šildymui, Sveikatos apsaugos ministerija tam pritaria, UAB „Lamberta“ turi savų argumentų. Praėjusią savaitę Švėkšnoje lankėsi ministerijos atstovai.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento vedėjas Artūras Mažrimas, belaukdamas svečių iš Sveikatos apsaugos ministerijos, priminė jau įvykusį susitikimą ministerijoje ir akcentavo, kad siekis yra paprastas ir suprantamas: norima pigesnio šildymo. Praėjusiais metais užbaigtas įgyvendinti projektas, renovuoti pastatai, modernizuotos energetinės sistemos – iš viso investuota 9,5 mln. Lt, iš šios sumos beveik 6,8 mln. gauta iš ES fondų. Be kitų darbų, apšiltinti pastatai, pakeisti langai, durys, radiatoriai, kitos vidaus inžinerinės sistemos. Siekta sumažinti išlaidas už energijos ir jos išteklių sąnaudas.
„Mes neturime priekaištų šilumą tiekiančiai „Lambertos“ bendrovei už paslaugų kokybę, tačiau norime pigesnės šilumos, mažesnių išlaidų už šildymą“, – teigė departamento vedėjas A. Mažrimas, įsitikinęs, kad šildymas atpigtų įrengus biokuro katilus.
Konkursą laimėjusi UAB „Lamberta“ šilumą tiekia nuo 2005 metų. Sutartis sudaryta dvidešimčiai metų. Ją su „Lamberta“ pasirašė tuomet dar veikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai ir priklausė tuometinė Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Tačiau auditoriai nustatė, kad „Lamberta“ naudojasi katiline, nors nėra šių patalpų nuomos ar panaudos sutarties. Kuras – skalūnų alyva, anot A. Mažrimo, yra brangesnis ir už dujas. Be to, kai pilamas atvežtas minėtasis kuras, sklinda nemalonūs ir galbūt kenksmingi kvapai. Ministerijoje pastebėta, kad esama įstaigų, kurios šildomos ir skalūnų alyva, tačiau šilumos kaštai vis tiek ten mažesni. Psichiatrijos departamento pastatai esą brangiausiai šildomi Lietuvoje.
Skaičiai ir siūlymai
Iki renovacijos praėjusiais metais sausio-rugpjūčio mėnesiais šilumai ir šiltam vandeniui tiekti suvartota 1064 megavatvalandės šilumos, vienos kaina nuo 271 Lt sausį išaugo iki 290 Lt rugpjūtį, išlaidos sudarė 292 754 Lt (be PVM). Po renovacijos per tokį pat laikotarpį prireikė 841 megavatvalandės, jos kaina svyravo nuo 302 Lt sausį iki 310 Lt rugpjūtį, išlaidos sudarė 252 266 Lt.
Prie 2005 m. sausio 19 d. pasirašytos šilumos tiekimo sutarties yra pridėtas UAB „Lamberta“ direktoriaus Jono Kondrato pasirašytas katilinės modernizavimo investicijų planas-grafikas. Jame nurodyta, kad bendrovė 2005 ir 2007 metais investuos 413 tūkst. Lt.
Kiek kainuotų nutraukti iki 2025 metų galiojančią šilumos tiekimo sutartį, kol kas neaišku.
Į Švėkšną atvykęs Sveikatos apsaugos ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Petras Mickus neslėpė fakto, kad buvo atliktas auditas, ir ministerija privalo imtis veiksmų. Ministerijos atstovas užtikrino, kad parengtas projektas, iš ES fondų būsią pastatyti biokuro katilai, nors „Lambertai“ tai ir nepatiktų.
Esą ši bendrovė nuo 2005 metų katiline naudojasi neteisėtai – nėra nei šių patalpų nuomos, nei panaudos sutarties. Todėl turtą valdanti ministerija gali elgtis taip, kaip naudingiau šilumos vartotojui, suinteresuotam mažesnėmis išlaidomis šilumai. „Mes sutarties su šilumos tiekėju nenutraukiame, kol neįrengėme biokuro katilų, tikimės, kad mus supras ir Šilutės r. savivaldybės taryba, kuri tvirtina šilumos tiekėjo kainos dedamąsias, nes kai departamento patalpų vieno kvadratinio metro šildymo kaina yra pustrečio karto brangesnė už brangiausiai šildomos Lietuvos ligoninės, ministerija negali į tai nekreipti dėmesio“, – kalbėjo P. Mickus.
Primename, kad UAB „Lamberta“ apskundė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Šilutės r. savivaldybės tarybos birželio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos mažesnės šilumos kainos dedamosios, negu pageidavo bendrovė. „Lamberta“ tiekia šilumą ir Macikų socialinės globos namams. Ši įstaiga taip pat renovavo pastatus, tam išleido milijonus litų.
„Lambertos“ vadovo komentaras
UAB „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas telefonu „Pamariui“ paaiškino, kad po Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų vizito į Švėkšną jis dar kartą lankėsi ministerijoje ir P. Mickus patikinęs, kad sutartis galioja. Šilumos kainą tvirtina speciali komisija įstatymo nustatyta tvarka. Kai bendrovė 2005 metais laimėjo šilumos tiekimo konkursą, tuometinė Klaipėdos apskrities vadovybė nepasirūpino katilinės nuoma, matyt, kad nebrangtų šiluma. Patalpų panaudojimo reikalai yra tų patalpų valdytojo reikalas.
„Mes būtume patalpų nuomos kaštus įskaičiavę į šilumos kainą, kitur turime sudarę tokią sutartį“, – sakė direktorius, nustebintas, kad į ministeriją buvo pakviestas aptarti patalpų nuomos reikalų, o kalba pakrypusi apie tai, kam nebuvo pasiruošęs.
Anot J. Kondrato, tik ketvirtadienį Vilniuje iš Petro Mickaus išgirdęs apie sumanymą statyti naujus biokuro katilus... „Sutartis yra, ji galioja, visa kita su ministerijos atstovu sutarėme spręsti civilizuotai“, – aiškino „Lambertos“ vadovas, atkreipęs dėmesį, kad nuo 2005 metų daug kas keitėsi: astronomiškai brango kuras, didėjo transportavimo kaštai dėl ypač brangusių degalų, didėjo minimalus atlyginimas ir t. t. Jeigu pavyktų gauti Europos Sąjungos fondų paramą, „Lamberta“ Psichiatrijos departamente pastatytų biokuro katilus. Vos keli procentai pelno, anot direktoriaus, šiame versle nėra prabanga. Kiti šilumos tiekėjai skaičiuoja 20-30 proc. pelno.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento vedėjas Artūras Mažrimas, belaukdamas svečių iš Sveikatos apsaugos ministerijos, priminė jau įvykusį susitikimą ministerijoje ir akcentavo, kad siekis yra paprastas ir suprantamas: norima pigesnio šildymo. Praėjusiais metais užbaigtas įgyvendinti projektas, renovuoti pastatai, modernizuotos energetinės sistemos – iš viso investuota 9,5 mln. Lt, iš šios sumos beveik 6,8 mln. gauta iš ES fondų. Be kitų darbų, apšiltinti pastatai, pakeisti langai, durys, radiatoriai, kitos vidaus inžinerinės sistemos. Siekta sumažinti išlaidas už energijos ir jos išteklių sąnaudas.
„Mes neturime priekaištų šilumą tiekiančiai „Lambertos“ bendrovei už paslaugų kokybę, tačiau norime pigesnės šilumos, mažesnių išlaidų už šildymą“, – teigė departamento vedėjas A. Mažrimas, įsitikinęs, kad šildymas atpigtų įrengus biokuro katilus.
Konkursą laimėjusi UAB „Lamberta“ šilumą tiekia nuo 2005 metų. Sutartis sudaryta dvidešimčiai metų. Ją su „Lamberta“ pasirašė tuomet dar veikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai ir priklausė tuometinė Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Tačiau auditoriai nustatė, kad „Lamberta“ naudojasi katiline, nors nėra šių patalpų nuomos ar panaudos sutarties. Kuras – skalūnų alyva, anot A. Mažrimo, yra brangesnis ir už dujas. Be to, kai pilamas atvežtas minėtasis kuras, sklinda nemalonūs ir galbūt kenksmingi kvapai. Ministerijoje pastebėta, kad esama įstaigų, kurios šildomos ir skalūnų alyva, tačiau šilumos kaštai vis tiek ten mažesni. Psichiatrijos departamento pastatai esą brangiausiai šildomi Lietuvoje.
Skaičiai ir siūlymai
Iki renovacijos praėjusiais metais sausio-rugpjūčio mėnesiais šilumai ir šiltam vandeniui tiekti suvartota 1064 megavatvalandės šilumos, vienos kaina nuo 271 Lt sausį išaugo iki 290 Lt rugpjūtį, išlaidos sudarė 292 754 Lt (be PVM). Po renovacijos per tokį pat laikotarpį prireikė 841 megavatvalandės, jos kaina svyravo nuo 302 Lt sausį iki 310 Lt rugpjūtį, išlaidos sudarė 252 266 Lt.
Prie 2005 m. sausio 19 d. pasirašytos šilumos tiekimo sutarties yra pridėtas UAB „Lamberta“ direktoriaus Jono Kondrato pasirašytas katilinės modernizavimo investicijų planas-grafikas. Jame nurodyta, kad bendrovė 2005 ir 2007 metais investuos 413 tūkst. Lt.
Kiek kainuotų nutraukti iki 2025 metų galiojančią šilumos tiekimo sutartį, kol kas neaišku.
Į Švėkšną atvykęs Sveikatos apsaugos ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Petras Mickus neslėpė fakto, kad buvo atliktas auditas, ir ministerija privalo imtis veiksmų. Ministerijos atstovas užtikrino, kad parengtas projektas, iš ES fondų būsią pastatyti biokuro katilai, nors „Lambertai“ tai ir nepatiktų.
Esą ši bendrovė nuo 2005 metų katiline naudojasi neteisėtai – nėra nei šių patalpų nuomos, nei panaudos sutarties. Todėl turtą valdanti ministerija gali elgtis taip, kaip naudingiau šilumos vartotojui, suinteresuotam mažesnėmis išlaidomis šilumai. „Mes sutarties su šilumos tiekėju nenutraukiame, kol neįrengėme biokuro katilų, tikimės, kad mus supras ir Šilutės r. savivaldybės taryba, kuri tvirtina šilumos tiekėjo kainos dedamąsias, nes kai departamento patalpų vieno kvadratinio metro šildymo kaina yra pustrečio karto brangesnė už brangiausiai šildomos Lietuvos ligoninės, ministerija negali į tai nekreipti dėmesio“, – kalbėjo P. Mickus.
Primename, kad UAB „Lamberta“ apskundė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Šilutės r. savivaldybės tarybos birželio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos mažesnės šilumos kainos dedamosios, negu pageidavo bendrovė. „Lamberta“ tiekia šilumą ir Macikų socialinės globos namams. Ši įstaiga taip pat renovavo pastatus, tam išleido milijonus litų.
„Lambertos“ vadovo komentaras
UAB „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas telefonu „Pamariui“ paaiškino, kad po Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų vizito į Švėkšną jis dar kartą lankėsi ministerijoje ir P. Mickus patikinęs, kad sutartis galioja. Šilumos kainą tvirtina speciali komisija įstatymo nustatyta tvarka. Kai bendrovė 2005 metais laimėjo šilumos tiekimo konkursą, tuometinė Klaipėdos apskrities vadovybė nepasirūpino katilinės nuoma, matyt, kad nebrangtų šiluma. Patalpų panaudojimo reikalai yra tų patalpų valdytojo reikalas.
„Mes būtume patalpų nuomos kaštus įskaičiavę į šilumos kainą, kitur turime sudarę tokią sutartį“, – sakė direktorius, nustebintas, kad į ministeriją buvo pakviestas aptarti patalpų nuomos reikalų, o kalba pakrypusi apie tai, kam nebuvo pasiruošęs.
Anot J. Kondrato, tik ketvirtadienį Vilniuje iš Petro Mickaus išgirdęs apie sumanymą statyti naujus biokuro katilus... „Sutartis yra, ji galioja, visa kita su ministerijos atstovu sutarėme spręsti civilizuotai“, – aiškino „Lambertos“ vadovas, atkreipęs dėmesį, kad nuo 2005 metų daug kas keitėsi: astronomiškai brango kuras, didėjo transportavimo kaštai dėl ypač brangusių degalų, didėjo minimalus atlyginimas ir t. t. Jeigu pavyktų gauti Europos Sąjungos fondų paramą, „Lamberta“ Psichiatrijos departamente pastatytų biokuro katilus. Vos keli procentai pelno, anot direktoriaus, šiame versle nėra prabanga. Kiti šilumos tiekėjai skaičiuoja 20-30 proc. pelno.
J. Kondratas neslėpė, jog įžvelgia politikavimo ir siekių, apie kuriuos kol kas viešai nekalbėsiąs. Šilutės rajono savivaldybės taryboje direktorius pasigenda kompetentingų, šilumos tiekimo verslą išmanančių žmonių, esą investavus į pastatus galima sumažinti šilumos sąnaudas, bet ne šilumos kainą. Direktorius priminė turįs Šilutės politikų diskusijų įrašus, todėl pasigendąs konstruktyvaus dialogo.
Laukiama, kaip Šilutės savivaldybės ir „Lambertos“ konfliktą įvertins, kokias išvadas padarys Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija, kurios sprendimas turėtų įtakos ir Psichiatrijos departamentui.