Sulaukėme švėkšniškės prašymo paviešinti žinią apie miestelyje galimai piktybiškai medžiojamas kates. Pasak vietos gyventojos, jų pūkuotasis gyvūnas į namus paršliaužė po savaitės nuo dingimo, su savimi tempiantis ir jį sumedžiojusį nehumanišką įrankį - spąstus su visa grandine. Kaip teigė moteris, gali būti, jog jų augintinis į tokias pinkles pakliuvo ne pirmas, nes dažnai iš kaimynų girdi apie dingstamas kates, kurios į savo buveinę net nebegrįžta.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
"Kai susiduri su tokia situacija asmeniškai, nebejuokinga. Suprantu, gal kažkas tokiu būdu saugo savo naminius paukščius, bet taip negalima. Nežinau kur tie spąstai paspęsti... O jeigu kitą kartą paklius vaikas, - baiminosi švėkšniškė. - Mums mūsų katė - kaip šeimos narys.
Gyvunėlis dingo prieš pat Kalėdas, o namo grįžo tik praėjus savaitei. Neaišku kiek laiko jis buvo įkalintas spąstuose, bet, panašu, kad ilgokai. Katinėlis buvo labai sukūdęs. Gali būti, jog pats medžiotojas atsegė grandinę ir paleido gyvūną tik po kelių dienų kankinimosi stingdančiame šaltyje.
Grįžusi suluošinta nelaimėlė iš karto buvo nugabenta pas veterinarą į Šilutę. Ten jai su narkozės pagalba buvo atlikta pirminė apžiūra ir įvertinta padaryta žala. Dar po dviejų savaičių katei teko amputuoti pėdą. Moteris už suteiktą pagalbą dėkinga operavusiam Šilalės klinikos "Laimingas ūsas" gydytojui. Gyvunėlio dar laukia ilgas gydymas. "Teks išmokti vaikščioti su trimis kojelėmis", - apmaudo neslėpė moteris.
- Kai pasišneku su kaimynais, tai visi apgailestauja ir pasibaisėjo tokiu elgesiu, nesupranta, kaip taip galima elgtis. Mūsų katė yra naminė, ji dažniausiai būna kartu su mumis viduje, bet kartais išleidžiame pasivaikščioti į lauką.
"Kai susiduri su tokia situacija asmeniškai, nebejuokinga. Suprantu, gal kažkas tokiu būdu saugo savo naminius paukščius, bet taip negalima. Nežinau kur tie spąstai paspęsti... O jeigu kitą kartą paklius vaikas, - baiminosi švėkšniškė. - Mums mūsų katė - kaip šeimos narys.
Gyvunėlis dingo prieš pat Kalėdas, o namo grįžo tik praėjus savaitei. Neaišku kiek laiko jis buvo įkalintas spąstuose, bet, panašu, kad ilgokai. Katinėlis buvo labai sukūdęs. Gali būti, jog pats medžiotojas atsegė grandinę ir paleido gyvūną tik po kelių dienų kankinimosi stingdančiame šaltyje.
Grįžusi suluošinta nelaimėlė iš karto buvo nugabenta pas veterinarą į Šilutę. Ten jai su narkozės pagalba buvo atlikta pirminė apžiūra ir įvertinta padaryta žala. Dar po dviejų savaičių katei teko amputuoti pėdą. Moteris už suteiktą pagalbą dėkinga operavusiam Šilalės klinikos "Laimingas ūsas" gydytojui. Gyvunėlio dar laukia ilgas gydymas. "Teks išmokti vaikščioti su trimis kojelėmis", - apmaudo neslėpė moteris.
- Kai pasišneku su kaimynais, tai visi apgailestauja ir pasibaisėjo tokiu elgesiu, nesupranta, kaip taip galima elgtis. Mūsų katė yra naminė, ji dažniausiai būna kartu su mumis viduje, bet kartais išleidžiame pasivaikščioti į lauką.
Kaip nurodo gyvosios gamtos inspekcija, sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas LEISTINAS gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius. Jie nebūtinai turi būti medžiotojai.
Pirmiausia neaišku, ar katė į spąstus pakliuvo privačioje teritorijoje, o spąstų tipas - jau atskiras klausimas. Tačiau svarbiausia – įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Medžiojamos yra lapės, šeškai, varnos, krankliai. Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas. Lietuvoje draudžiama naudoti spąstus į kurios patekę gyvūnai ilgai kankinasi.
Už tokį gyvūno kankinimą, pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, gali grėsti bauda nuo 579 iki 1737 eurų.