Sveksnosnaujienos.lt archyvo nuotr.
Toks klausimas pastaruoju metu kankina susirūpinusius krašto įvaizdžiu švėkšniškius. Po to, kai uždaroje švėkšniškių grupėje feisbuke pasipylė pasipiktinusių komentarų lavina dėl galimai neteisėtos iš parko lankytojų, pradėtos rinkti, rinkliavos.
Nusprendėme pasidomėti, kaip yra iš tikro? Nejaugi norint apsilankyti viename gražiausių parkų Žemaitijoje, po kurį per daug metų švėkšniškiai bei miestelio svečiai jau įprato vaikščioti kaip po savo nuosavą kiemą, teks atverti piniginę?
Nusprendėme pasidomėti, kaip yra iš tikro? Nejaugi norint apsilankyti viename gražiausių parkų Žemaitijoje, po kurį per daug metų švėkšniškiai bei miestelio svečiai jau įprato vaikščioti kaip po savo nuosavą kiemą, teks atverti piniginę?
Kaip žinia, dalį grafų Pliaterių parko šiuo metu valdo verslininkai Antanas Martinkus ir Kęstutis Paulauskas. Šie žmonės savo žinion vilą "Genovefa" ir teritoriją aplink ją perėmė prieš tris metus. Tuomet Švėkšnoje pradėtos rengti privačios iškilmingos puotos, o garsiai sklindanti muzika ir dangų nušviečiantys fejerverkai miestelyje tapo kone kasdienybe. Suprantama, vykstant viloje privačioms šventėms, dalis parko, t.y. gražioji jo pusė, kurioje rikiuojasi didžioji dalis architektūrinio ansamblio, kitiems lankytojams dažniausiai tapdavo neprieinama. Tačiau kitomis dienomis, verslininkai lankytojams vartų neužvėrė, čia ir toliau galėjo lankytis visi panorėję. Bent jau taip buvo iki šiol. Ar kas pasikeitė?
Susisiekėme su vienu iš parko valdytoju K. Paulausku. Verslininkas mielai sutiko atsakyti į šį klausimą, bet pirmiau paaiškino situaciją.
Pasak K. Paulausko, didžioji dalis parko, t. y. beveik visa teritorija, iškyrus vietą šalia mokyklos ir laisvalaikio užimtumo aikšteles, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kuomet jį paveldėjimo teise perėmė grafų Pliaterių giminė, yra privati. Šią dalį prieš trejus metus jie išsinuomojo iš dabar jau amžiną atilsį grafienės Felicijos Pliaterienės. Tai reiškia, jog verslininkai perėmė ir visą atsakomybę už šios vietos priežiūrą. Verslininkams tenka mokėti žemės mokestį, kuris šiuo metu siekia net 645 €. Be šio mokesčio tenka patirti ir daug kitų išlaidų, prižiūrint plačią parko teritoriją: sodinamos gėlės, pjaunama žolė, pastatomi suoliukai, renkamos šiukšlės ir kt.
Verslininkas nuogąstavo, jog švėkšniškiai buvo įpratę po parką vaikščioti nemokamai nuo senų laikų ir sunku pakeisti jų mąstyseną. K. Paulauskas dievagojosi, jog niekada nesiekė lupikauti ir visada prašydavo tik paramos parko priežiūrai. Jam rūpi Švėkšna, jos grožis ir patrauklumas.
Kaip teigė pats verslininkas, pinigus iš lankytojų jis rinkęs teisėtai - nepažeidė jokių įstatymų. Jis lankytojus informavo, kam bus skirti pinigai, buvo padėta, ir viską paaiškinanti, lentelė. Kaip pavyzdį K. Paulauskas pateikė kitus parkus.
”Rinkliavos vykdomos ne tik privačiose teritorijose, bet ir valstybinėse. Pvz. Užutrakio dvaras yra nacionalinio parko ribose ir ten taip pat už apsilankymą ir fotografavimą reikia mokėti, beje, ir didelius pinigus”,- sakė verslininkas.
Į Švėkšnos parką atvažiuoja daug žmonių, dažnos ekskursijos - už tai gidai gauna pinigus. Didelius honorarus gauna ir fotografai, pasinaudoję parko erdvėmis. Specialiai fotografuotis vestuvininkams parke verslininkas pastato ir dekoracijas. „Ar jūs noriai įsileistumėte į savo kiemą svetimus žmonės?”,- retoriškai klausė K. Paulauskas.
O po svečių vizitų parkę būna visko. Dažnai aptinkamos išrautos gėles, nuspardyti suoliukai, nekalbant apie didžiulius kiekius šiukšlių.
Pasak verslininko, viską jie tvarko patys. Seniūnija padeda labai retai, o lapus rudenį savo teritorijoje dažniausiai grėbia patys. Tik pernai sulaukė truputį pagalbos iš mokinių.
O dabar jau galima atsakyti į mūsų iškeltą klausimą (žiūrėti straipsnio antraštę). Parke rinkliavos už pasivaikščiojimą nebebus. Susidūręs su bendruomenės aršiu požiūriu, K. Paulauskas teigė neberinksiantis pinigų parko tvarkymui. Tačiau ir toliau gražins parko alėjas, prižiūrės teritoriją, ir toliau švėkšniškiai galės čia kviestis svečius, rengti bendruomeninius renginius, pajusti kaip šnarą medžių lapai. Taip, kad per artėjančią tradicinę Švėkšnos miestelio šventę (programa) dalyviams už apsilankymą privačiose valdose neteks susimokėti, kaip ir iki šiol.
Ačiū jums, parko valdytojai, kad neužtrenksite parko vartų.
Susisiekėme su vienu iš parko valdytoju K. Paulausku. Verslininkas mielai sutiko atsakyti į šį klausimą, bet pirmiau paaiškino situaciją.
Pasak K. Paulausko, didžioji dalis parko, t. y. beveik visa teritorija, iškyrus vietą šalia mokyklos ir laisvalaikio užimtumo aikšteles, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kuomet jį paveldėjimo teise perėmė grafų Pliaterių giminė, yra privati. Šią dalį prieš trejus metus jie išsinuomojo iš dabar jau amžiną atilsį grafienės Felicijos Pliaterienės. Tai reiškia, jog verslininkai perėmė ir visą atsakomybę už šios vietos priežiūrą. Verslininkams tenka mokėti žemės mokestį, kuris šiuo metu siekia net 645 €. Be šio mokesčio tenka patirti ir daug kitų išlaidų, prižiūrint plačią parko teritoriją: sodinamos gėlės, pjaunama žolė, pastatomi suoliukai, renkamos šiukšlės ir kt.
Verslininkas nuogąstavo, jog švėkšniškiai buvo įpratę po parką vaikščioti nemokamai nuo senų laikų ir sunku pakeisti jų mąstyseną. K. Paulauskas dievagojosi, jog niekada nesiekė lupikauti ir visada prašydavo tik paramos parko priežiūrai. Jam rūpi Švėkšna, jos grožis ir patrauklumas.
Kaip teigė pats verslininkas, pinigus iš lankytojų jis rinkęs teisėtai - nepažeidė jokių įstatymų. Jis lankytojus informavo, kam bus skirti pinigai, buvo padėta, ir viską paaiškinanti, lentelė. Kaip pavyzdį K. Paulauskas pateikė kitus parkus.
”Rinkliavos vykdomos ne tik privačiose teritorijose, bet ir valstybinėse. Pvz. Užutrakio dvaras yra nacionalinio parko ribose ir ten taip pat už apsilankymą ir fotografavimą reikia mokėti, beje, ir didelius pinigus”,- sakė verslininkas.
Į Švėkšnos parką atvažiuoja daug žmonių, dažnos ekskursijos - už tai gidai gauna pinigus. Didelius honorarus gauna ir fotografai, pasinaudoję parko erdvėmis. Specialiai fotografuotis vestuvininkams parke verslininkas pastato ir dekoracijas. „Ar jūs noriai įsileistumėte į savo kiemą svetimus žmonės?”,- retoriškai klausė K. Paulauskas.
O po svečių vizitų parkę būna visko. Dažnai aptinkamos išrautos gėles, nuspardyti suoliukai, nekalbant apie didžiulius kiekius šiukšlių.
Pasak verslininko, viską jie tvarko patys. Seniūnija padeda labai retai, o lapus rudenį savo teritorijoje dažniausiai grėbia patys. Tik pernai sulaukė truputį pagalbos iš mokinių.
O dabar jau galima atsakyti į mūsų iškeltą klausimą (žiūrėti straipsnio antraštę). Parke rinkliavos už pasivaikščiojimą nebebus. Susidūręs su bendruomenės aršiu požiūriu, K. Paulauskas teigė neberinksiantis pinigų parko tvarkymui. Tačiau ir toliau gražins parko alėjas, prižiūrės teritoriją, ir toliau švėkšniškiai galės čia kviestis svečius, rengti bendruomeninius renginius, pajusti kaip šnarą medžių lapai. Taip, kad per artėjančią tradicinę Švėkšnos miestelio šventę (programa) dalyviams už apsilankymą privačiose valdose neteks susimokėti, kaip ir iki šiol.
Ačiū jums, parko valdytojai, kad neužtrenksite parko vartų.
