Sveksnosnaujienos.lt nuotr.
Pernykščiai pirmokai taip ir neturėjo galimybės įtvirtinti saugaus elgesio kelyje į mokyklą įgūdžių – beveik visus mokslo metus mokėsi namuose. Švietimo mokslo ir sporto ministerija visą vasarą primena – mokiniai grįš į klases, mokymasis vyks tiesiogiai mokykloje. Dėl to pradinių klasių tėvams ir džiugu, ir neramu – teks pratinti atžalas prie naujos rutinos. Todėl ekspertai primena, kaip saugiau elgtis kelyje.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Pasiruošti reikia tėvams
Dėmesys vaikų saugumui kelyje turi būti prioritetu tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad vaikų, dalyvaujančių eisme, saugumas daugiausia priklauso būtent nuo suaugusių atsakingo požiūrio į eismo kultūrą. Jiems tenka atsakomybė supažindinti ir priminti vaikams, kaip saugiai reikia elgtis kelyje. Tai ypač aktualu prieš prasidedant naujiems mokslo metams, kai eismas žymiai suintensyvėja.
„Geriausias vaikų auklėjimo metodas – savo pavyzdžiu. Todėl siekiant paruošti vaiką savarankiškai kelionei į mokyklą, svarbu patiems visą laiką tinkamai kirsti gatvę – eiti per perėją, nuolat kalbėtis apie saugų elgesį kelyje, supažindinti su šviesoforo signalais, pagrindiniais kelio ženklais ir bandyti paprastai paaiškinti eismo procesus bei taip formuoti suvokimą, kodėl ir kaip elgtis yra saugu“, – sakė R. Pocius.
Tinkamai išlipti iš automobilio ar autobuso
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad visus vaikus iki 1,35 metro ūgio būtina vežti automobilinėje kėdutėje. Aukštesni vaikai gali važiuoti automobilyje prisegti saugos diržais. Ne mažiau svarbu mokyti vaiką, kaip taisyklingai išlipti iš automobilio. R. Pocius sako, kad jei tik yra galimybė, vaiką išlaipinti reikėtų ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia mokyklos. Jei tokios galimybės nėra, vaiką išlaipinti reikėtų ant šaligatvio – toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla.
Jei vaikui teks naudotis viešuoju transportu, būtina atžalai priminti, kad jokiais būdais negalima kirsti gatvės prieš viešojo transporto priekį ar galą. Derėtų kartu su vaiku keletą kartų pakartoti kelionę iki mokyklos ir atgal, stebėti ar vaikas supranta ir įsiminė, kaip reikia elgtis viešajame transporte.
Esminės saugaus eismo taisyklės
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyriaus metodininkas Vilius Dinstmanas primena pagrindines saugaus eismo taisykles prieš išleidžiant vaiką į mokyklą:
- Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios, parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal. Kartu su vaiku keletą kartų nueikite juo.
- Nupieškite ar nubrėžti būsimo maršruto schemą, kurioje vaikui būtų aiškiai ir suprantamai pažymėti pagrindiniai objektai – namas, parduotuvė ir mokykla bei paryškintos vietos, kuriose reikia būti ypač atidiems.
- Eidami per kelią, vaiką laikykite už rankos.
- Per važiuojamąją kelio dalį eikite pėsčiųjų perėja, paisykite šviesoforo signalų, supažindinkite vaiką su jais, stebėkite eismo aplinką ir klausykite, eidami neužsiimkite pašaliniais darbais, tai akcentuokite ir vaikui.
- Tamsiuoju paros metu skatinkite vaiką naudoti atšvaitus. Parodykite jam, kaip tinkamai naudoti, pavyzdžiui, pakabinamas atšvaitas, pervertas virvele ar grandinėle, turi būti prisegtas prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje). Atšvaitai būtini einant tamsiuoju paros metu, lyjant, esant rūkui ar apniukusią dieną. Teisingai atšvaitus nešiojančius žmones vairuotojai pastebi iš toliau ir turi laiko pristabdyti mašiną ar sustoti.
Kelių direkcija, išanalizavusi 2015–2020 m. eismo įvykius, kuriuose žuvo arba buvo sužaloti nepilnamečiai, sudarė Lietuvos keliuose ir gatvėse eismo įvykiuose nukentėjusio pėsčiojo nepilnamečio paveikslą – tai pradinių klasių mokinys (dažniausiai antrokas, trečiokas ar ketvirtokas), kuris nukentėjo grįždamas iš mokyklos ar popamokinės veiklos užsiėmimų, į eismo įvykį pakliuvęs ir nukentėjęs ne dėl savo neatsargumo (kaltės). Daugiau kaip 38 proc. eismo įvykiuose nukentėjusių nepilnamečių pėsčiųjų buvo vaikai nuo 6 iki 10 metų amžiaus.
„Šiuo paveikslu norime dar kartą atkreipti dėmesį į mūsų mažųjų eismo dalyvių saugumą. Pagal statistikos duomenis, matome, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka ir nukenčia mokiniai, kurie pradeda savo savarankiškas keliones į mokyklas, būrelius. Jei pirmokus dar lydi suaugusieji, tai antrokai ir vyresni, dažniausiai jau keliauja savarankiškai. Todėl primename suaugusiems, kaip svarbu vaikams kaskart priminti saugaus elgesio kelyje taisykles, prašome jų kalbėti apie kelių eismo taisykles, raginame vairuotojus būti atidiems ir dėmesingiems,“ – kalbėjo Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
Visi mes esame eismo dalyviai ir dalyvaujame eisme, todėl nuo atsakingumo ir pagarbos vieni kitiems priklauso ir mūsų kelionių saugumas. Labai svarbu, kad vaikai nuo pat pirmų kelionių mokytųsi saugiai keliauti. Kelių direkcija primena, kad tik rodydami teigiamą pavyzdį, mokydami vaikus, primindami jiems, kaip saugiai elgtis keliuose, išugdysime vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius.
Keletas patarimų, ką reikėtų padaryti prieš prasidedant naujiems mokslo metams. Rekomenduojame kartu su vaikais nueiti iki mokyklos ir grįžti atgal, paaiškinti jiems, kokiu keliu eiti saugiausia, kaip saugiai pereiti gatvę, išlipus iš autobuso ar automobilio, kur saugiausia pereiti gatvę, priminti, kad per gatvę reikia eiti tik apsidairius ir įsitikinus, kad saugu, kad automobiliai sustojo praleisti, jei perėja reguliuojama šviesoforu – eiti per gatvę galima tik degant žaliam šviesoforo signalui.
Vairuotojams primename, kad reikia būti atidiems, vairuojant telefoną padėti į šalį, pasirinkti saugų greitį, jį sumažinti artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Atminkime, kad visuomet egzistuoja ir žmogiškasis faktorius, žmogiškosios klaidos galimybė. Todėl vairuotojai turėtų padaryti viską, kad išvengtų incidentų su pėsčiaisiais (nesvarbu, kuri pusė teisi), kadangi pėsčiųjų eismo dalyvių grupė labiau pažeidžiama.
Preliminariais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. mūsų šalies keliuose buvo sužeisti 674 pėstieji, 20 proc. visų sužeistų pėsčiųjų sudarė nepilnamečiai, 2019 m. eismo įvykiuose sužeistų pėsčiųjų buvo daugiau – 820, iš jų nepilnamečių – 22,3 proc. Pernai Lietuvos keliuose nežuvo nė vienas nepilnametis pėsčiasis, 2019 m. vienas pėsčiasis nepilnametis žuvo dėl savo neatsargumo.
Pasiruošti reikia tėvams
Dėmesys vaikų saugumui kelyje turi būti prioritetu tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad vaikų, dalyvaujančių eisme, saugumas daugiausia priklauso būtent nuo suaugusių atsakingo požiūrio į eismo kultūrą. Jiems tenka atsakomybė supažindinti ir priminti vaikams, kaip saugiai reikia elgtis kelyje. Tai ypač aktualu prieš prasidedant naujiems mokslo metams, kai eismas žymiai suintensyvėja.
„Geriausias vaikų auklėjimo metodas – savo pavyzdžiu. Todėl siekiant paruošti vaiką savarankiškai kelionei į mokyklą, svarbu patiems visą laiką tinkamai kirsti gatvę – eiti per perėją, nuolat kalbėtis apie saugų elgesį kelyje, supažindinti su šviesoforo signalais, pagrindiniais kelio ženklais ir bandyti paprastai paaiškinti eismo procesus bei taip formuoti suvokimą, kodėl ir kaip elgtis yra saugu“, – sakė R. Pocius.
Tinkamai išlipti iš automobilio ar autobuso
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad visus vaikus iki 1,35 metro ūgio būtina vežti automobilinėje kėdutėje. Aukštesni vaikai gali važiuoti automobilyje prisegti saugos diržais. Ne mažiau svarbu mokyti vaiką, kaip taisyklingai išlipti iš automobilio. R. Pocius sako, kad jei tik yra galimybė, vaiką išlaipinti reikėtų ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia mokyklos. Jei tokios galimybės nėra, vaiką išlaipinti reikėtų ant šaligatvio – toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla.
Jei vaikui teks naudotis viešuoju transportu, būtina atžalai priminti, kad jokiais būdais negalima kirsti gatvės prieš viešojo transporto priekį ar galą. Derėtų kartu su vaiku keletą kartų pakartoti kelionę iki mokyklos ir atgal, stebėti ar vaikas supranta ir įsiminė, kaip reikia elgtis viešajame transporte.
Esminės saugaus eismo taisyklės
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Sveikatos ir saugos ugdymo skyriaus metodininkas Vilius Dinstmanas primena pagrindines saugaus eismo taisykles prieš išleidžiant vaiką į mokyklą:
- Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios, parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal. Kartu su vaiku keletą kartų nueikite juo.
- Nupieškite ar nubrėžti būsimo maršruto schemą, kurioje vaikui būtų aiškiai ir suprantamai pažymėti pagrindiniai objektai – namas, parduotuvė ir mokykla bei paryškintos vietos, kuriose reikia būti ypač atidiems.
- Eidami per kelią, vaiką laikykite už rankos.
- Per važiuojamąją kelio dalį eikite pėsčiųjų perėja, paisykite šviesoforo signalų, supažindinkite vaiką su jais, stebėkite eismo aplinką ir klausykite, eidami neužsiimkite pašaliniais darbais, tai akcentuokite ir vaikui.
- Tamsiuoju paros metu skatinkite vaiką naudoti atšvaitus. Parodykite jam, kaip tinkamai naudoti, pavyzdžiui, pakabinamas atšvaitas, pervertas virvele ar grandinėle, turi būti prisegtas prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje). Atšvaitai būtini einant tamsiuoju paros metu, lyjant, esant rūkui ar apniukusią dieną. Teisingai atšvaitus nešiojančius žmones vairuotojai pastebi iš toliau ir turi laiko pristabdyti mašiną ar sustoti.
Kelių direkcija, išanalizavusi 2015–2020 m. eismo įvykius, kuriuose žuvo arba buvo sužaloti nepilnamečiai, sudarė Lietuvos keliuose ir gatvėse eismo įvykiuose nukentėjusio pėsčiojo nepilnamečio paveikslą – tai pradinių klasių mokinys (dažniausiai antrokas, trečiokas ar ketvirtokas), kuris nukentėjo grįždamas iš mokyklos ar popamokinės veiklos užsiėmimų, į eismo įvykį pakliuvęs ir nukentėjęs ne dėl savo neatsargumo (kaltės). Daugiau kaip 38 proc. eismo įvykiuose nukentėjusių nepilnamečių pėsčiųjų buvo vaikai nuo 6 iki 10 metų amžiaus.
„Šiuo paveikslu norime dar kartą atkreipti dėmesį į mūsų mažųjų eismo dalyvių saugumą. Pagal statistikos duomenis, matome, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka ir nukenčia mokiniai, kurie pradeda savo savarankiškas keliones į mokyklas, būrelius. Jei pirmokus dar lydi suaugusieji, tai antrokai ir vyresni, dažniausiai jau keliauja savarankiškai. Todėl primename suaugusiems, kaip svarbu vaikams kaskart priminti saugaus elgesio kelyje taisykles, prašome jų kalbėti apie kelių eismo taisykles, raginame vairuotojus būti atidiems ir dėmesingiems,“ – kalbėjo Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
Visi mes esame eismo dalyviai ir dalyvaujame eisme, todėl nuo atsakingumo ir pagarbos vieni kitiems priklauso ir mūsų kelionių saugumas. Labai svarbu, kad vaikai nuo pat pirmų kelionių mokytųsi saugiai keliauti. Kelių direkcija primena, kad tik rodydami teigiamą pavyzdį, mokydami vaikus, primindami jiems, kaip saugiai elgtis keliuose, išugdysime vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius.
Keletas patarimų, ką reikėtų padaryti prieš prasidedant naujiems mokslo metams. Rekomenduojame kartu su vaikais nueiti iki mokyklos ir grįžti atgal, paaiškinti jiems, kokiu keliu eiti saugiausia, kaip saugiai pereiti gatvę, išlipus iš autobuso ar automobilio, kur saugiausia pereiti gatvę, priminti, kad per gatvę reikia eiti tik apsidairius ir įsitikinus, kad saugu, kad automobiliai sustojo praleisti, jei perėja reguliuojama šviesoforu – eiti per gatvę galima tik degant žaliam šviesoforo signalui.
Vairuotojams primename, kad reikia būti atidiems, vairuojant telefoną padėti į šalį, pasirinkti saugų greitį, jį sumažinti artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Atminkime, kad visuomet egzistuoja ir žmogiškasis faktorius, žmogiškosios klaidos galimybė. Todėl vairuotojai turėtų padaryti viską, kad išvengtų incidentų su pėsčiaisiais (nesvarbu, kuri pusė teisi), kadangi pėsčiųjų eismo dalyvių grupė labiau pažeidžiama.
Preliminariais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. mūsų šalies keliuose buvo sužeisti 674 pėstieji, 20 proc. visų sužeistų pėsčiųjų sudarė nepilnamečiai, 2019 m. eismo įvykiuose sužeistų pėsčiųjų buvo daugiau – 820, iš jų nepilnamečių – 22,3 proc. Pernai Lietuvos keliuose nežuvo nė vienas nepilnametis pėsčiasis, 2019 m. vienas pėsčiasis nepilnametis žuvo dėl savo neatsargumo.
Sveksnosnaujienos.lt nuotr.
Ergo.lt, Lakd.lrv.lt inf.
