Gavome keletą skaitytojų perspėjimų, jog kelyje Švėkšna-Saugos dažnai pastebimos lakstančios stirnos. Nevieną kartą pulkelius stirnų miškingame šio kelio ruože matėme ir mes.
Nutarėme perspėti ir jus - būkite budrūs!!! Kartais geriau išvažiuoti iš namų keliomis minutėmis anksčiau, negu spausti greičio akseleratorių miškingame ruože. Nerizikuokime savo ir kitų sveikata bei gyvybe.
Nutarėme perspėti ir jus - būkite budrūs!!! Kartais geriau išvažiuoti iš namų keliomis minutėmis anksčiau, negu spausti greičio akseleratorių miškingame ruože. Nerizikuokime savo ir kitų sveikata bei gyvybe.
Vairuotojų dėmesį į laukinius žvėris atkreipia specialus kelio ženklas – trikampis su raudonu apvadu ir elniu centre. Jo negalima ignoruoti, nes tai aiškus perspėjimas, jog šiame kelio ruože dažnos avarijos, kurias sukelia staiga į važiuojamąją dalį išbėgę gyvūnai. Pamatęs šį ženklą vairuotojas turėtų sulėtinti ir išlaikyti pastovų važiavimo greitį tam, kad galėtų tinkamai sureaguoti pavojaus atveju. Du tokie įspėjamieji ženklai pastatyti kelyje Švėkšna-Saugos. Vienas - miškingame kelio ruože prieš-po Inkakliais, kitas - Saugų miške.
Beveik visi susidūrimai su žvėrimis įvyksta, kai tamsu. Didžiausias pavojus ant kelio išvysti žvėrį yra maždaug nuo 18 iki 24 valandos spalio– vasario mėnesiais. Žvėrys keliauja sau žinomais ir įprastais keliais, kerta kelius. Todėl rudenį avarijų po susidūrimų su žvėrimis padaugėja trečdaliu. Į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas: ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia būti labai atidžiam ir akimirksniu pasiruošti išvengti susidūrimo.
Po susidūrimų su žvėrimis avarijų nuostoliai atlyginami tik tiems, kurie savo automobilius buvo apdraudę „kasko“ draudimu. Jei šiuo savanorišku draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam (jeigu liksite gyvi).
Apie susidūrimą su žvėrimi pranešus policijai, pareigūnai iš karto informuoja tame kelio ruože veikiančio medžiotojų būrelio narius. Pagal medžioklės taisykles, būtent medžiotojų būreliams priklauso utilizuoti žuvusius žvėris. Medžiotojai visada greitai atvyksta į avarijos vietą ir pasiima žuvusį gyvūną.
Beveik visi susidūrimai su žvėrimis įvyksta, kai tamsu. Didžiausias pavojus ant kelio išvysti žvėrį yra maždaug nuo 18 iki 24 valandos spalio– vasario mėnesiais. Žvėrys keliauja sau žinomais ir įprastais keliais, kerta kelius. Todėl rudenį avarijų po susidūrimų su žvėrimis padaugėja trečdaliu. Į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas: ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia būti labai atidžiam ir akimirksniu pasiruošti išvengti susidūrimo.
Po susidūrimų su žvėrimis avarijų nuostoliai atlyginami tik tiems, kurie savo automobilius buvo apdraudę „kasko“ draudimu. Jei šiuo savanorišku draudimu automobilis neapdraustas, už pasekmes dažniausiai tenka mokėti pačiam (jeigu liksite gyvi).
Apie susidūrimą su žvėrimi pranešus policijai, pareigūnai iš karto informuoja tame kelio ruože veikiančio medžiotojų būrelio narius. Pagal medžioklės taisykles, būtent medžiotojų būreliams priklauso utilizuoti žuvusius žvėris. Medžiotojai visada greitai atvyksta į avarijos vietą ir pasiima žuvusį gyvūną.
