
Vėl rugsėjis, vėl skambutis kviečiantis į pamokas, tik ne juos, kitus... Švėkšnos mokytojai senjorai, jų mokinių širdyse išlikę gerbiamais ir mylimais. Per daugelį metų išdalinusi vaikams šypsenas, išmintį, meilę ir žinias, tikro mokytojo širdis nenurimsta. O jie, vis dar sklidini džiaugsmo ir noro susitikti, kartu prisiminti pralėkusius metus, kasmet, rugsėjo pirmąją, susiburia draugėn.
Jau aštuoniolikti metai gyvuojantis Švėkšnos mokytojų senjorų „Jaunystės“ klubas, kiekvieną rugsėjo pirmąją sutinka kartu. Prasmingu bendravimu, melodinga daina, netikėtais viktorinos klausimais, smagiai praleisdami laiką. Nenuilstantys šio klubo nariai ir globėjai – mokytojai – Zita ir Medardas Urmulevičiai bei Jovita Tamoševičienė, jau septynioliktą kartą sukvietė mokytojus senjorus į savo sodybą.
Jau aštuoniolikti metai gyvuojantis Švėkšnos mokytojų senjorų „Jaunystės“ klubas, kiekvieną rugsėjo pirmąją sutinka kartu. Prasmingu bendravimu, melodinga daina, netikėtais viktorinos klausimais, smagiai praleisdami laiką. Nenuilstantys šio klubo nariai ir globėjai – mokytojai – Zita ir Medardas Urmulevičiai bei Jovita Tamoševičienė, jau septynioliktą kartą sukvietė mokytojus senjorus į savo sodybą.
Susirinkusius pasitikusi besišypsanti, visada gerai nusiteikusi ir jaunatviška, nepaprasta savo paprastumu mokytoja Zita Urmulevičienė, susitikimo pradžią paskelbė suskambinusi mokykliniu varpeliu, kuris iki šiol vis dar aidu atsiliepia kiekvieno mokytojo širdyje... Po sveikinimo žodžio ir padeklamuoto poezijos posmelio, paprašė tylos minute pagerbti išėjusiuosius.
| Kad moka senjorai švęsti ir linksmintis, įtikino skambiai sudainuotos dainos ir mokytojo Juozo Andriekaus virkdoma armonika, netylantys pokalbiai, šurmulys ir juokas, mokytojos Genovaitės Vyšniauskienės suruošta viktorina, mokytojo Petro Dirgėlos skaitoma poezija, buvusios mokyklos direktorės Onos Pintverienės prisiminimai ir pastebėjimai. |
Atverčiu klubo albumą-metraštį, pasidžiaugiu tvarkingai suklijuotomis nuotraukomis, skaitau mokytojos Angelės Račkauskienės – klubo įkūrėjos, titulinį įrašą: „Niekas nejaučiame, kaip praeina jaunystė, pajuntame tik tai, kad ji jau praėjusi. Tačiau ir senatvė gali būti kupina malonumų. Žodžio „senatvė“ iš viso nereikėtų, nes jaunystė – kaip vyturys – turi savo rytinius čiulbėjimus, o senatvė – kaip lakštingala – privalo turėti vakarines giesmes. „Jaunystės“ klubo nariai. 1995 metų rugsėjo 1-oji“.
Daugiau kaip dešimtmetį mokytoja rašė klubo metraštį, pagražindama piešinėliais, karpiniais. Dabar sveikata to daryti neleidžia, o ir pati į susitikimą atvykti negalėjo, tik visiems perdavė didžiausią puokštę linkėjimų.
Pasibuvę gražioje rugsėjo 1-osios šventėje, skirstėsi sklidini susitikimo džiaugsmo, su viltimi kitąmet susitikti vėl, jei Aukščiausiasis leis.
Violeta Astrauskienė
Švėkšnos vidurinės mokyklos XLVIII laidos abiturientė
Švėkšnos vidurinės mokyklos XLVIII laidos abiturientė