Švėkšnos rinkimų apylinkė (Nr. 26).
Sekmadienį (05 12) Lietuva rinko prezidentą ir referendumu sprendė Konstitucijos pataisą dėl pilietybės išsaugojimo.
Švėkšnos seniūnijos ribose savo pilietinę pareigą buvo galima atlikti miestelio seniūnijos administracinėse patalpose bei Inkaklių bendruomenės namuose. Visi rinkėjai sekmadienį turėjo galimybę balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, nepriklausomai nuo to, kur yra registruoti.
Švėkšnos seniūnijos ribose savo pilietinę pareigą buvo galima atlikti miestelio seniūnijos administracinėse patalpose bei Inkaklių bendruomenės namuose. Visi rinkėjai sekmadienį turėjo galimybę balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, nepriklausomai nuo to, kur yra registruoti.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
Lietuva prezidento rinkimuose dalyvavo aktyviausiai nuo 1997 m. Iš viso šiais metais prezidento rinkimuose dalyvavo 59,37 proc. (įskaitant ir išankstinius balsavimus) balsavimo teisę turinčių žmonių.
Lietuva prezidento rinkimuose dalyvavo aktyviausiai nuo 1997 m. Iš viso šiais metais prezidento rinkimuose dalyvavo 59,37 proc. (įskaitant ir išankstinius balsavimus) balsavimo teisę turinčių žmonių.
|
|
Švėkšnos rinkimų apylinkėje pilietinę valią išreiškė 57,69 proc. rinkėjų iš 1 756 registruotų. Inkakliuose - 60,40 proc. (495 registruoti rinkėjai). |
Į prezidentus kandidatavo Darbo partijos iškeltas kandidatas Andrius Mazuronis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė. Antros kadencijos siekė Gitanas Nausėda. Taip pat šiuose rinkimuose kandidatavo Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis.
Labiausiai švėkšniškiai palaikė G. Nausėdą - 526. Toliau balsai pasiskirstė taip: R. Žemaitaitis - 177, I. Šimonytė - 137, E. Vaitkus - 68, I. Vėgėlė -67, D. Žalimas - 15, G. Jeglinskas - 11, A. Mazuronis - 7.
Referendumo apklausoje 750 švėkšniškių pažymėjo TAIP, NE - 226.
Inkakliuose taip pat daugiausiai simpatijų sulaukė dabartinis šalies vadovas G. Nausėda - 148 balsai, R. Žemaitaitis surinko 82 palaikančius balsus, I. Vėgėlė - 26, I. Šimonytė - 23, E. Vaitkus - 9, D. Žalimas - 6, A. Mazuronis ir G. Jeglinskas po 1 balsą.
Referendume inkakliškiai labiau buvo linkę palaikyti dvigubos pilietybės iniciatyvą: TAIP - 226, NE - 58.
Pirmadienį, 6 val. ryto, suskaičiavus rezultatus iš visų 1895 apylinkių, paaiškėjo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 44,54 proc. ir 19,94 proc. rinkėjų balsų.
Remiantis VRK duomenimis, trečiasis liko Ignas Vėgėlė su 12,47 proc., ketvirtasis Remigijus Žemaitaitis – 9,35 proc., penktasis Eduardas Vaitkus – 7,38 proc., šeštasis Dainius Žalimas – 3,57 proc., septintasis Andrius Mazuronis – 1,39 proc., o aštuntoje vietoje Giedrimas Jeglinskas, gavęs 1,36 proc. balsų.
Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 59, 02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako. Tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų. Primename, kad referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
