Pirmąją vasario dieną Švėkšnoje net dviejuose vietose gamta parodė savo galią. Ties Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia nuvirto dalis šlaitą prilaikančios akmeninės mūro sienos. Tą pačią dieną dar viena nuošliauža pastebėta vos pravažiavus kelio sankryžą Švėkšna-Skomantai. Panašu, jog sutvirtinti šlaitai neatlaikė gausaus vandens išbandymo.
Nauji metai simbolizuoja naują pradžią, kurioje gausu sau duotų pažadų. Pradėti sportuoti ar sugrįžti į sportą – vienas dažniausių pasižadėjimų, tačiau jis taip pat dažnai lieka neįgyvendintas. Švėkšnos „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad šio reiškinio priežastis – pradedančiųjų sportuoti klaidos ir jų sukeltos pasekmės, bet priduria, kad klysta net ir patyrę sportininkai, rašoma vaistinės pranešime spaudai.
 Šių metų eglė bus įžiebta gruodžio 16 d.
Kalėdų eglutė – viena seniausių ir labiausiai įsitvirtinusių kalėdinių tradicijų Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje. Kiekviename mieste, miestelyje ir net kaimeliuose, prieš gražiausias žiemos šventes, svarbiausioje gyvenvietės vietoje papuošiama žaliaskarė. Švėkšna - ne išimtis.
Nors žaliasis Kalėdų simbolis skirtas skleisti džiaugsmą, kartais pamirštama pagrindinė paskirtis ir gyvenvietės pradeda varžyti, kas eglutę įžiebs anksčiau, kieno žaliaskarė gražesnė ar kas surengs įspūdingesnį šventinį įžiebimą...
 S. Sodonio nuotr.
Žmogus, norėdamas atskleisti egzistencijos esmę ir reikšmę, naudoja ne tik verbalinę kalbą, bet ir simbolius. Simboliai – sutartiniai ženklai, turintys gilią anapusinę prasmę, atspindintys arba vaizduojantys daugiau, nei jie patys yra. Simboliuose atsiskleidžia giluminė būties tiesa, todėl jie yra neatsiejami nuo visų religijų ritualų. Vienus jų lengvai suprantame, nes pats simbolio aiškinimas tęsiamas amžių tėkmėje, jų prasmė atpažįstama per žmogišką, buitišką ir būtišką patirtį. Tačiau yra simboliai, kurie akivaizdžiai nebekalba šių dienų žmogui, tad tenka juos naujai atskleisti, aiškinti. Nežinant konkretaus simbolio kilimo aplinkos, sudėtinga darosi interpretuoti regimą simbolišką vaizdinį, suprasti jo prasmę. Domėjimasis simboliais gali padėti įžvelgti tai, kas yra už daiktų, susieti vieną su kitu nuostabiai daugialypio ir daugiasluoksnio pasaulio regimąsias ir žodines apraiškas
 Daugiausiai simpatijų feisbuke pelnė Linos Astrauskienės augintinis Mėčikanas.
Minint Pasaulinę gyvūnų globos dieną, Švėkšnos "Saulės" gimnazijos mokinių savivalda paskelbė įdomiausios, smagiausios nuotraukos konkursą, kuriuose užfiksuoti Švėkšnos krašto žmonių įvairūs augintiniai. Nuotraukomis pakviesta dalintas gimnazijos feisbuko puslapyje: sulaukta daugiau nei 80 nuotraukų.
Šiandien paaiškėjo konkurso nugalėtojai. Komisijos balsavimu, surinkus vienodai taškų, konkurso nugalėtojais tapo: Renatos Andriuškienės augintiniai Zumba, Cava, Frida ir Šura, bei Vaidos Kanapeckienės augintinis Fibi.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai su partneriais atlikę Lietuvoje natūraliai augančios mažalapės liepos kilmės tyrimus teigia, kad tebeturime stiprų girių gilumose išlikusį šių medžių genetinį fondą, šiltėjantis klimatas liepoms augti yra palankus, tačiau nesant valstybinės liepynų plėtros strategijos, o visuomenei stokojant žinių lietuviškų liepų ateičiai galime gerokai pakenkti.
|
