Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje Švėkšna išrinkta 2025 metų mažosios kultūros sostine. Ta proga Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija informuoja, kad miestelyje yra ir gamtos įdomybių.

​Netyčia direkcijos specialistas apsilankęs Švėkšnos bažnyčioje aptiko, kad ją juosiančioje akmeninėje tvoroje gana gausiai auga retas Lietuvoje papartis - mūrinė kalnarūtė. 

„Atvykite pas mus - Lietuvoj kitos Švėkšnos nėr“, - nepravažiuoti pro šalį, dalyvaudams LRT radijo laidoje, kviečia Vytautas Raibys. Grynas švėkšniškis ne tik pradėjo organizuoti iš visos Lietuvos muzikuojančius sutraukiantį Vestuvių muzikantų festivalį, bet ir inicijavo Vestuvininkų sostinės titulo suteikimą Švėkšnai. Tad kokie miesto taškai svarbūs kasmetinio festivalio organizatoriui? Ar tikrai nėra Švėkšnoj vietos, kur nebūtų koncertavęs ponas Raibys? Ir ar įžeidžia įvairūs stereotipai ir frazės, susijusios su Švėkšnos psichiatrijos ligonine?

​Šis pavasaris mūsų parapijai ypatingas. Kartu su Šilutės r. savivaldybės Meru V. Laurinaičiu, administracijos direktoriumi A. Jurkumi, bei aktyviais Švėkšnos parapijos žmonėmis teko garbė lankytis Krokuvoje, pas ilgametį Popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorių, ištikimąjį bendražygį kardinolą Stanislavą Dzivišą, prieš 30 m. lydėjusį Popiežių Joną Paulių II į Lietuvą", rašoma Švėkšnos parapijos feisbuko profilyje.

Jau apie mėnesį laiko Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje besimeldžiantys tikintieji turi galimybę priimti šv. Komuniją iš kunigystės įžadų nedavusio parapijiečio, tikybos mokytojo eksperto prof. dr. Remigijaus Oželio. Šią teisę mokytojui suteikė vyskupas. Viso tokia galimybė Telšių vyskupijoje patikėta 28 asmenims.

​Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius R. Oželį paskyrė ekstraordinariniu šv. Komunijos dalintoju Telšių vyskupijoje, suteikdamas teisę dalinti šv. Komuniją bei nešti Eucharistiją ligoniams.

​Kalėdų eglutė – viena seniausių ir labiausiai įsitvirtinusių kalėdinių tradicijų Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje. Kiekviename mieste, miestelyje ir net kaimeliuose, prieš gražiausias žiemos šventes, svarbiausioje gyvenvietės vietoje papuošiama žaliaskarė. Švėkšna - ne išimtis.   

Nors žaliasis Kalėdų simbolis skirtas skleisti džiaugsmą, kartais pamirštama pagrindinė paskirtis ir gyvenvietės pradeda varžyti, kas eglutę įžiebs anksčiau, kieno žaliaskarė gražesnė ar kas surengs įspūdingesnį šventinį įžiebimą...

Šilutės Hugo Šojaus muziejus naujam gyvenimui prikėlė unikalų, galimai, Liudviko XV stiliui priskirtiną stalą. Tokia galimybė atsirado sulaukus Lietuvos kultūros tarybos finansinės paramos. 

2020 m. ekspedicijos metu Švėkšnos seniūnijoje muziejininkams pavyko aptikti šį įdomų ir savitą eksponatą. Radinio vieta leido manyti, kad kadais šis stalas galėjo priklausyti Švėkšnos dvaro savininkams. Radinio būklė tuo metu buvo kritiška: originali danga buvo pažeista, suplonėjusi ir padengta neaiškios kilmės nešvarumais. Beržinės stalo detalės buvo stipriai pažeistos kenkėjų, pati mediena minkšta, vietomis ištrupėjusi arba visai nuskilusi. Visame stalo paviršiuje matėsi mechaniniai pažeidimai, suraižymai, įskilimai, nuskilimai. 

Įsivaizduokite miestą, kuriame reikia labai daug dalykų transportuoti. Vienoje vietoje prekė pagaminama – kitoje vietoje jos reikia. Mieste prekes gabena sunkvežimiai. Ląstelės taip pat yra kaip didelis judrus mikroskopinis miestas, kuriame transportuojamos viduląstelinės pūslelės su baltymais, hormonais, neurotransmiteriais ir pan. Tik čia transportavimo funkciją atlieka molekuliniai motorai, kurių kiekvienoje mūsų ląstelėje yra tūkstančiai.

Agentūra "Factum" švėkšniškių pintą vainiką pripažino ilgiausiu Lietuvoje. Pasiekimo aprašymas: "Didžiausias vainikas - 720 m ilgio – supintas iš laukų žolynų, ąžuolo lapų, javų ir gėlių „Švėkšnos sambūrio“ pynėjų pagal jų vadovės Ingritos Riterienės sumanymą Švėkšnos 520 m. sukakties proga apjuosti vainiku Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventorių (Šilutės r.) 2023 m. rugpjūčio 15 d."

Šiemet jau 12-ą kartą („MES UŽ ŠVIESĄ‘23“) po įstabųjį grafų Pliaterių parką Švėkšnoje pasklido gausybę mirgančių liepsnelių, besiskverbiančių pro kruopščiai išskobtų moliūgų kiaurymes. Švėkšniškiai niekada nekvietė trankiai švęsti neišvengiamai populiarėjančio Helovino, bet atvirkščiai - tai rimties, šviesos ir susikaupimo šventė.