Šv. Elzbietos seserys su gimnazijos mokiniais Švėkšnoje.
Švėkšnos muziejus įgyvendina projektą apie vienuoles elzbietietes ir prašo pagalbos. Muziejų domina bet kokia informacija apie seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje tarpukariu; apie vienuolę Bonitą - Antaniną Žemgulytę (1903-1993) ir kitas seseris; apie statomą ligoninę-vienuolyną Švėkšnoje. Galintys padėti turėtų kreiptis tel. 8 657 57152 arba el. paštu [email protected].
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
XIX a. pirmojoje pusėje Vokietijos okupuotoje Lenkijos dalyje, Silezijos krašte, siautė choleros ir šiltinės epidemija. Žmonės mirė masiškai, daugiausia aukų buvo tarp vargšų. Žmonės mirė tiesiog gatvėse, namuose.
XIX a. pirmojoje pusėje Vokietijos okupuotoje Lenkijos dalyje, Silezijos krašte, siautė choleros ir šiltinės epidemija. Žmonės mirė masiškai, daugiausia aukų buvo tarp vargšų. Žmonės mirė tiesiog gatvėse, namuose.
|
|
Atsirado keturios pasiaukojusios moterys, kurios buvo įkvėptos meilės, gailestingumo ir pasiaukojimo dvasia. Tos moterys davė pradžią seserų Elzbietiečių kongregacijos įkūrimui. Ji įsteigta Nisos mieste 1842 m. rugsėjo 27 d. Steigėjos – Marija Merkert, jos sesuo Matilda, Klara Wolff ir Pranciška Verner. Kongregacijos kredo: „Turime žmones padaryti laimingus“.
|
Vėliau, 1924 m. seserys elzbietietės atvyksta ir į Lietuvą. Jų atvykimu rūpinosi prezidento žmona Sofija Smetonienė, o mūsų kraštietis Kazys Oželis turėjo pasirūpinti, kad vienuolėms būtų darbo tuo metu jo vadovaujamoje įstaigoje Karo ligoninėje.
1929 m. vienuolės atvyksta į Švėkšną ir čia būna iki 1944 m. ...
Pirmoje fotografijoje sesuo Bonita-Antanina Žemgulytė, antroje pirma iš kairės sesuo Bonita, Julija Žemgulytė, nežinoma vienuolė ir kunigas Vaičiūnas. Švėkšnos muziejaus nuotr.
Pagal. Švėkšnos muziejaus inf.
