Pamarys.eu nuotr. Vaidotas Vilkas
Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime.
Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.
Į Šilutės rajono savivaldybės laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisiją kreipėsi Gargždų (Klaipėdos r.) gyventojas. Jis paprašė komisijos įvertinti bebrų padarytus nuostolius jam priklausančiame miške, esančiame Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime.
Paprastai tokius nuostolius privalo kompensuoti tose vietose medžiojančių medžiotojų klubų nariai, tačiau šiuo atveju komisija medžiotojų kaltės neįžvelgė, o miško savininkui rekomendavo labiau rūpintis jam priklausančiais plotais.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta 2007 metais. Jai vadovauja Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius. Komisijos veikloje dalyvauja Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Valentinas Ščerveninas, Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius, atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas. Šiuo atveju į mišką kartu su komisija vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, o „Veiviržos“ medžiotojų klubui atstovavo medžiotojas Česlovas Macikas.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.
„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.
Prieš vykstant į mišką, Č. Macikas pasakojo, kad „Veiviržos“ medžiotojai, kurių medžioklės plotai driekiasi Šilutės ir Klaipėdos rajonų paribiu, rudenį gargždiškio Tado Skėraus miške sugavo apie 10 bebrų ir išardė užtvanką. Keliolika bebrų ten sumedžiota tais pačiais metais anksčiau, todėl medžiotojai jaučiasi padarę viską, ką galėjo.
Atvykus į mišką ir apžiūrint išvirtusius medžius, šių plotų savininkas T. Skėrus sakė, kad nuostolių čia pridarė bebrai. Esą dėl jų užtvankos miškas kelis kartus buvo patvinęs, medžiai pradėjo gesti ir išvirto. Aplinkui išvirtusių medžių tikrai buvo nemažai, tačiau komisijos narys V. Aužbikavičius pastebėjo, kad tai senos vėjovartos, be to, dalis medžių pažeista vabzdžių ir vargu ar dėl tų išvirtusių medžių kalti vien bebrai. Išardyta bebrų užtvanka patvirtino Č. Maciko žodžius, kad medžiotojai šia teritorija rūpinasi.
„Na, gal ne viską padarėme, ką galėjome, tačiau supraskite, kad vienai užtvankai išardyti prireikia dienos darbo. Spęsti bebrams spąstus galima tik kitą dieną. Iš to sugauto bebro daug naudos nėra – kailių pirkėjai už didelį moka tik apie 50 litų. Vis dėlto manau, kad dauguma jų čia išgaudyta“, – kalbėjo medžiotojas.
Šiek tiek vėliau pats miško savininkas prisipažino savo miške nesilankęs jau porą metų. Komisijos nariai pareiškė, kad neturi pagrindo reikšti pretenzijų medžiotojams dėl miškui padarytos žalos, ir patarė T. Skėrui pačiam labiau rūpintis savo nuosavybe.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos pirmininkas Darius Lidžius sakė, dėl bebrų padarytų nuostolių miškui komisija sukviesta pirmą kartą per jo vadovavimo komisijai metus. Dažniausiai kreipiasi ūkininkai dėl šernų padarytų nuostolių pasėliams ir pievoms. Taip atsitinka vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Įvertinusi žalą, komisija siūlo ūkininkams ir medžiotojams patiems susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo. Paprastai tai pavyksta padaryti, priešingu atveju tenka kreiptis į teismą, kur bylinėjimasis trunka ilgai ir pareikalauja daugiau nervų bei išlaidų nei žvėrių padaryta žala.
