Domas Žiogas
Su įdomumu peržiūrėjau filmuką apie Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vizitą Švėkšnoje. Į akis krito prelato šuo, apie kurį tėvai yra pasakoję, kad prelatas Maciejauskas labai didžiuodavosi savo veršio dydžio šunimi, kaip geru sargu.
Miestelio girtuoklis susilažino, kad tą šunį pamokys. Kartą prelatui sėdint arbatinėje, įėjęs tas girtuoklis ir taip puolęs ant to šuns, kad tas išsigandęs spruko per langą, palikęs šeimininką ir jo lazdą.
Su įdomumu peržiūrėjau filmuką apie Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vizitą Švėkšnoje. Į akis krito prelato šuo, apie kurį tėvai yra pasakoję, kad prelatas Maciejauskas labai didžiuodavosi savo veršio dydžio šunimi, kaip geru sargu.
Miestelio girtuoklis susilažino, kad tą šunį pamokys. Kartą prelatui sėdint arbatinėje, įėjęs tas girtuoklis ir taip puolęs ant to šuns, kad tas išsigandęs spruko per langą, palikęs šeimininką ir jo lazdą.
Beto apie prelato šunį 1925.09.23 rašė „Klaipėdos žinios“:
„Švėkšna. Š.m. rugsėjo 18 d. Švėkšnos dvaro parke apie 10 val. Ryto tarp palociaus ir kliombo einantį tūlą pilietį netikėtai užpuolė šuo. Neturint minėtam piliečiui nieko rankose, šuo visu įnirtimu puolė, bet pastarasis kumštimi drožė šuniui per galvą ir, gal būt visai blogai būtų buvę, kad laiku nebūtų pribuvęs šuns savininkas kun.kan. J. Maciejauskas.
Labai keistai atrodė kuomet kun.kan. J. Maciejauskas, net neatsiprašęs, šypsodamas stengėsi įtikinti labai išsigandusį pilietį, aiškindamas tuo, kad jis pats liepė šuniui „haravote“ (daboti“ padėtą lazdą.
Minėtas kan. „žvėris“ jau ne vieną žmogų yra išgąsdinęs, o ypač einančius įvairiais reikalais klebonijon.“
„Švėkšna. Š.m. rugsėjo 18 d. Švėkšnos dvaro parke apie 10 val. Ryto tarp palociaus ir kliombo einantį tūlą pilietį netikėtai užpuolė šuo. Neturint minėtam piliečiui nieko rankose, šuo visu įnirtimu puolė, bet pastarasis kumštimi drožė šuniui per galvą ir, gal būt visai blogai būtų buvę, kad laiku nebūtų pribuvęs šuns savininkas kun.kan. J. Maciejauskas.
Labai keistai atrodė kuomet kun.kan. J. Maciejauskas, net neatsiprašęs, šypsodamas stengėsi įtikinti labai išsigandusį pilietį, aiškindamas tuo, kad jis pats liepė šuniui „haravote“ (daboti“ padėtą lazdą.
Minėtas kan. „žvėris“ jau ne vieną žmogų yra išgąsdinęs, o ypač einančius įvairiais reikalais klebonijon.“
