Anomalija.lt
„Gloria Olivae“ (alyvmedžio šlovė) – raktas nuo Benedikto XVI įpėdinio paslapties. Jį Vatikanui prieš beveik tūkstantį metų perdavė airių arkivyskupas Malachijas (Malachy), kurį popiežius Klemensas III 1199 m. paskelbė šventuoju.
Šv. Malachijas, XII a. airių Armago vyskupas, kuris nuspėjo visus būsimus popiežius, šimtmečius laiko sukaustęs skaitytojus iš viso pasaulio. Jis išpranašavo, kad popiežius Benediktas XVI bus priešpaskutinis ir po jo tarnystės Romos Šventajam sostui ateis pasaulio pabaiga.
„Gloria Olivae“ (alyvmedžio šlovė) – raktas nuo Benedikto XVI įpėdinio paslapties. Jį Vatikanui prieš beveik tūkstantį metų perdavė airių arkivyskupas Malachijas (Malachy), kurį popiežius Klemensas III 1199 m. paskelbė šventuoju.
Šv. Malachijas, XII a. airių Armago vyskupas, kuris nuspėjo visus būsimus popiežius, šimtmečius laiko sukaustęs skaitytojus iš viso pasaulio. Jis išpranašavo, kad popiežius Benediktas XVI bus priešpaskutinis ir po jo tarnystės Romos Šventajam sostui ateis pasaulio pabaiga.
Šis žmogus tuometinėje Airijoje garsėjo stebuklais ir paslaptingomis galiomis – sakoma, kad jis išgydęs Škotijos karaliaus Dovydo I sūnų, mokėjęs levituoti, turėjęs aiškiagirdystės dovaną ir pranašo sugebėjimų. Airiai neva jam dar gyvam esant laikė jį šventuoju – kaip ir artimai su juo bendravęs šv. Bernardas, ant kurio rankų šv. Malachijas užbaigė savo žemiškus vargus.
„Paskutinio Šventosios Romos Bažnyčios valdymo metu iškils “Petrus Romanus” (lot. Petras iš Romos), kurio valdomi žmonės patirs daugelį vargų, po kurių miestas ant septynių kalvų bus sunaikintas ir pasirodys baisus Teisėjas paskutiniam teismui. Pabaiga.“
Iki pat mūsų dienų susidomėjimą keliantį nuotykį šv. Malachijas patyrė lankydamasis Romoje, manoma, 1139 m. pabaigoje ar 1140 m. pradžioje. Legenda sako, kad į Vatikaną su vizitu atvykęs šv. Malachijas matęs regėjimą: savo vizijoje jis išvydęs visus būsimus Romos popiežius – nuo tuometinio iki paties paskutiniojo, kurio valdymas baigsis „laikų pabaigoje“.
Šv. Malachijas užrašė savo viziją ir įteikė dokumentą tuometiniam popiežiui Inocentui II. Teigiama, kad popiežius atidavęs pranašystę į Vatikano archyvą, kuriame dokumentas pragulėjo beveik 400 metų. Šiuo metu, pagal šias pranašystes, valdo priešpaskutinis Romos katalikų bažnyčios popiežius.
„Paskutinio Šventosios Romos Bažnyčios valdymo metu iškils “Petrus Romanus” (lot. Petras iš Romos), kurio valdomi žmonės patirs daugelį vargų, po kurių miestas ant septynių kalvų bus sunaikintas ir pasirodys baisus Teisėjas paskutiniam teismui. Pabaiga.“
Iki pat mūsų dienų susidomėjimą keliantį nuotykį šv. Malachijas patyrė lankydamasis Romoje, manoma, 1139 m. pabaigoje ar 1140 m. pradžioje. Legenda sako, kad į Vatikaną su vizitu atvykęs šv. Malachijas matęs regėjimą: savo vizijoje jis išvydęs visus būsimus Romos popiežius – nuo tuometinio iki paties paskutiniojo, kurio valdymas baigsis „laikų pabaigoje“.
Šv. Malachijas užrašė savo viziją ir įteikė dokumentą tuometiniam popiežiui Inocentui II. Teigiama, kad popiežius atidavęs pranašystę į Vatikano archyvą, kuriame dokumentas pragulėjo beveik 400 metų. Šiuo metu, pagal šias pranašystes, valdo priešpaskutinis Romos katalikų bažnyčios popiežius.
Šv. Malachijaus pranašystė – tai 112 būsimų Romos popiežių sąrašas, kuriame kiekvienas pontifikas apibūdinamas dviem – keturiais lotyniškais žodžiais. Tai metaforos, kurių tikroji prasmė susijusi su tam tikrais konkretaus popiežiaus biografijos, charakterio, svarbiausių darbų, heraldikos ir kitais aspektais, padedančiais identifikuoti į sąrašą įtrauktą asmenį. Šv. Malachijaus popiežių sąrašą pradeda Celestinas II (1143-1144), o užbaigia vadinamasis Petras Romietis, arba Petras iš Romos (Petrus Romanus).
Apie jį prisiminta tik tada, kai šv. Malachijaus pranašystę savo knygoje „Lignum Vitae“ (1559) paminėjo vienuolis benediktinas Arnoldas Wionas. Joje buvo paskelbtas pranašystės tekstas kartu su nedidele įžanga ir glaustu šv. Malachijaus gyvenimo aprašymu. Nuo tos dienos nerimsta ginčai dėl šventojo regėjimo ir jo aprašymo autentiškumo.
Apie jį prisiminta tik tada, kai šv. Malachijaus pranašystę savo knygoje „Lignum Vitae“ (1559) paminėjo vienuolis benediktinas Arnoldas Wionas. Joje buvo paskelbtas pranašystės tekstas kartu su nedidele įžanga ir glaustu šv. Malachijaus gyvenimo aprašymu. Nuo tos dienos nerimsta ginčai dėl šventojo regėjimo ir jo aprašymo autentiškumo.
Nuoroda į šaltinį: http://anomalija.lt/2013/02/benediktas-xvi-priespaskutinis-popiezius-jo-ipedinio-laukia-pasaulio-pabaiga/
