Dr. Algirdas Toleikis.
Pirmą kartą tarp Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) ekspertų pripažintų jaunųjų mokslininkų projektų – lietuvio mokslininko pavardė.
Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas iš Švėkšnos kilusio biochemiko Algirdo Toleikio projektas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančia molekulinės biologijos laboratoriją.
Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas iš Švėkšnos kilusio biochemiko Algirdo Toleikio projektas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančia molekulinės biologijos laboratoriją.
Norėtųsi pridurti, jog A. Toleikis Švėkšnoje pasižymėjo puikiais gabumais ne tik moksle. Kuomet jis mokėsi Švėkšnos vidurinėje mokykloje (dabar „Saulės“ gimnazija), 2004 m. buvo išrinktas geriausiu mokyklos sportininku („Švėkšnos naujienų“ papildymas).
Vizijoje – patirties ir įgūdžių pritaikymas Lietuvoje
Jaunų mokslininkų iš Lietuvos, dirbančių užsienio šalyse, pasak dr. A. Toleikio, tikrai netrūksta – jo paties istorija taip pat rutuliojasi tarp gimtosios šalies ir karjeros svetur. Baigęs VU biochemijos studijas, tarptautinės patirties dr. A. Toleikis sėmėsi Jungtinėje Karalystėje, kur laimėjo „Wellcome Trust“ stipendiją ir studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete.
„Londone gilinausi į pavienių molekulių mechaniką ir kaip ji veikia baltymų–DNR sąveiką. Paskui mokslinę veiklą tęsiau Voriko universitete, kur tyriau motorinių baltymų kinezinų veiklą ir kaip jie transportuoja krovinius ląstelėse“, – apie karjerą Jungtinėje Karalystėje pasakoja dr. A. Toleikis.
Nors jaunasis mokslininkas turėjo visas galimybes ir toliau sėkmingai plėtoti mokslinę veiklą svetur, grįžimas į Lietuvą visada buvo vienas svarbiausių jo gyvenimo tikslų. „Ši vizija buvo ne tik sentimentai gimtinei – po doktorantūros sukauptą patirtį norėjosi parvežti atgal į Lietuvą, kuri man kadaise suteikė puikų startą“, – teigia dr. A. Toleikis.
Galimybė pradėti įgyvendinti šią svajonę pasitaikė praėjusių metų pradžioje, kai dr. A. Toleikis pateikė prašymą dalyvauti EMBO dotacijų programoje, skirtoje išvykusiems jauniesiems mokslininkams grįžti į savo šalį kurti laboratorijos.
Atverta daugiau galimybių
Apie galimybę pretenduoti į EMBO dotaciją dr. A. Toleikis sužinojo susipažinęs su LMT kvietimu. „Ši sėkmės istorija prasidėjo LMT paskelbus kvietimą dalyvauti tarptautiniame EMBO dotacijų konkurse. Supratau, kad šis konkursas pergalės atveju man suteiktų galimybę ne tik gauti solidžią dotaciją, bet ir įgyvendinti savo svajonę – įkurti laboratoriją Lietuvoje“, – prisimena dr. A. Toleikis.
Pagal susitarimą su EMBO, projektą finansuos Lietuvos mokslo taryba. Atsižvelgdama į šalių siūlymus, EMBO svarsto galimybę skirti dalinį finansavimą ir taip prisidėti prie dotacijos kurti naują molekulinę biologijos laboratoriją.
Pasak jaunojo tyrėjo, net ir negalvojant apie pergalę, vien dalyvavimas EMBO konkurse jam buvo išties reikšmingas ir motyvuojantis įvykis: „EMBO yra per 1800 aukščiausio lygio mokslininkų vienijanti organizacija, skatinanti aukšto lygio molekulinės biologijos mokslinius tyrimus. Taigi jaučiau pasididžiavimą vien dalyvaudamas šiame konkurse.“
Apie sėkmę konkurse dr. A. Toleikiui pranešė pati EMBO. „Patekau tarp aštuonių įvairių šalių mokslininkų, kuriems skirta dotacija. Ši žinia tarsi atvėrė vartus man grįžti į Lietuvą. Dotacija, kuri kasmet siekia po 50 tūkst. eurų, 3–5 metų projektams suteikia galimybę kurti aukšto lygio šiuolaikinį mokslą. Tuo labiau kad savo idėjas įgyvendinsiu VU GMC, kuris yra neabejotinas šios srities lyderis Lietuvoje“, – džiaugiasi dr. A. Toleikis.
Mokslininkas vykdys biomolekulių tyrimus
Dr. A. Toleikis įsitikinęs, kad VU GMC yra puiki vieta CRISPR tyrimams, o jaunojo mokslininko patirtis biomolekulių mechanikoje labai pravers sėkmingam projektui. Naujoje EMBO dėka steigiamoje laboratorijoje bus vykdomi biomolekulių, tokių kaip baltymai ir DNR, mechanikos tyrimai, panaudojant magnetinių pincetų technologiją. Už panašią technologiją – optinius pincetus 2018 m. buvo skirta fizikos Nobelio premija.
„Vadinamoji pavienių molekulių jėgos mikroskopija leidžia itin tiksliai mechaniškai paveikti biomolekules ir pamatuoti jų sukuriamą jėgą. Naujoje laboratorijoje tikimės geriau suprasti, kaip veikia DNR motoriniai baltymai. Jie yra tarsi nanorobotai, kurie „vaikšto“ ant DNR grandinės, o jų darbas – mechaniškai atskirti dvi DNR grandines ir leisti nukopijuoti DNR informaciją. Tokie DNR motorai labai svarbūs ir bakterijų apsaugos nuo virusų mechanizme (CRISPR). Kitaip tariant, Lietuvoje vykdysime veiklą, kuri padės geriau suprasti ne tik DNR motorinius baltymus, bet ir CRISPR, o tai galbūt prisidės net prie genų žirklių technologijos tobulinimo“, – pasakoja dr. A. Toleikis.
Šios laboratorijos sėkme neabejoja ir VU GMC direktorius prof. dr. Gintaras Valinčius. „VU GMC nuosekliai vykdo talentingų mokslininkų „protų medžioklę“. Kai prieš metus Algirdas parašė laišką, kuriame pasidalijo idėja apie pavienių biomolekulių mikroskopijos tyrimus, nekilo jokių abejonių – turime įsteigti tokią laboratoriją ir GMC“, – pasakoja centro vadovas.
Kavli premijos laureatas VU GMC profesorius Virginijus Šikšnys sako, kad jaunojo mokslininko laimėta dotacija atspindi bendrą Lietuvos narystės EMBO sėkmės istoriją. „2017 m. Lietuvai tapus Europos molekulinės biologijos konferencijos (EMBC) nare, atsivėrė naujos galimybės jaunus mokslininkus, įgijusius unikalios patirties užsienio laboratorijose, sugrąžinti į Lietuvą pasinaudojant EMBO programomis. Tikimės, kad Algirdo sėkmė įkvėps ir kitus jaunus mokslininkus pasinaudoti naujomis galimybėmis ir įgyvendinti savo mokslines idėjas Lietuvoje“, – sako jis.
EMBO programa – unikali galimybė visiems
LMT atstovai taip pat pabrėžia, kad EMBO laboratorijų kūrimo programa yra pirmas žingsnis talentingiems jauniesiems mokslininkams kurti laboratorijas, siekti mokslinių rezultatų ir prisidėti prie gyvybės mokslų sektoriaus Lietuvoje plėtros.
„Dotacija, kuri skatina grįžti į Lietuvą ir čia kurti laboratoriją, yra galimybė atsirasti naujiems Lietuvos mokslo talentams. Tai šalies investicija tiek į naujus vardus, tiek į tarptautinės akademinės bendruomenės taip vertinamą bendradarbiavimo kultūrą, kuria pasižymi EMBO, ir jos perėmimą“, – sako LMT pirmininkas prof. Romas Baronas. Jis tikisi, kad ateityje pagal šią programą grįžusių mokslininkų, kuriančių Lietuvos mokslo vertę ir garsinančių šalies vardą pasaulyje, bus ir daugiau.
Dotacijas gavę mokslininkai tampa EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo nariais, jiems teikiama profesinė parama, prieiga prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros. Be to, jie turi galimybę gauti iki 10 tūkst. eurų dotaciją įrangai įsigyti, naudotis kita EMBO finansine ir informacine parama, padedančia plėtoti ryšius ir ugdyti įgūdžius.
Vizijoje – patirties ir įgūdžių pritaikymas Lietuvoje
Jaunų mokslininkų iš Lietuvos, dirbančių užsienio šalyse, pasak dr. A. Toleikio, tikrai netrūksta – jo paties istorija taip pat rutuliojasi tarp gimtosios šalies ir karjeros svetur. Baigęs VU biochemijos studijas, tarptautinės patirties dr. A. Toleikis sėmėsi Jungtinėje Karalystėje, kur laimėjo „Wellcome Trust“ stipendiją ir studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete.
„Londone gilinausi į pavienių molekulių mechaniką ir kaip ji veikia baltymų–DNR sąveiką. Paskui mokslinę veiklą tęsiau Voriko universitete, kur tyriau motorinių baltymų kinezinų veiklą ir kaip jie transportuoja krovinius ląstelėse“, – apie karjerą Jungtinėje Karalystėje pasakoja dr. A. Toleikis.
Nors jaunasis mokslininkas turėjo visas galimybes ir toliau sėkmingai plėtoti mokslinę veiklą svetur, grįžimas į Lietuvą visada buvo vienas svarbiausių jo gyvenimo tikslų. „Ši vizija buvo ne tik sentimentai gimtinei – po doktorantūros sukauptą patirtį norėjosi parvežti atgal į Lietuvą, kuri man kadaise suteikė puikų startą“, – teigia dr. A. Toleikis.
Galimybė pradėti įgyvendinti šią svajonę pasitaikė praėjusių metų pradžioje, kai dr. A. Toleikis pateikė prašymą dalyvauti EMBO dotacijų programoje, skirtoje išvykusiems jauniesiems mokslininkams grįžti į savo šalį kurti laboratorijos.
Atverta daugiau galimybių
Apie galimybę pretenduoti į EMBO dotaciją dr. A. Toleikis sužinojo susipažinęs su LMT kvietimu. „Ši sėkmės istorija prasidėjo LMT paskelbus kvietimą dalyvauti tarptautiniame EMBO dotacijų konkurse. Supratau, kad šis konkursas pergalės atveju man suteiktų galimybę ne tik gauti solidžią dotaciją, bet ir įgyvendinti savo svajonę – įkurti laboratoriją Lietuvoje“, – prisimena dr. A. Toleikis.
Pagal susitarimą su EMBO, projektą finansuos Lietuvos mokslo taryba. Atsižvelgdama į šalių siūlymus, EMBO svarsto galimybę skirti dalinį finansavimą ir taip prisidėti prie dotacijos kurti naują molekulinę biologijos laboratoriją.
Pasak jaunojo tyrėjo, net ir negalvojant apie pergalę, vien dalyvavimas EMBO konkurse jam buvo išties reikšmingas ir motyvuojantis įvykis: „EMBO yra per 1800 aukščiausio lygio mokslininkų vienijanti organizacija, skatinanti aukšto lygio molekulinės biologijos mokslinius tyrimus. Taigi jaučiau pasididžiavimą vien dalyvaudamas šiame konkurse.“
Apie sėkmę konkurse dr. A. Toleikiui pranešė pati EMBO. „Patekau tarp aštuonių įvairių šalių mokslininkų, kuriems skirta dotacija. Ši žinia tarsi atvėrė vartus man grįžti į Lietuvą. Dotacija, kuri kasmet siekia po 50 tūkst. eurų, 3–5 metų projektams suteikia galimybę kurti aukšto lygio šiuolaikinį mokslą. Tuo labiau kad savo idėjas įgyvendinsiu VU GMC, kuris yra neabejotinas šios srities lyderis Lietuvoje“, – džiaugiasi dr. A. Toleikis.
Mokslininkas vykdys biomolekulių tyrimus
Dr. A. Toleikis įsitikinęs, kad VU GMC yra puiki vieta CRISPR tyrimams, o jaunojo mokslininko patirtis biomolekulių mechanikoje labai pravers sėkmingam projektui. Naujoje EMBO dėka steigiamoje laboratorijoje bus vykdomi biomolekulių, tokių kaip baltymai ir DNR, mechanikos tyrimai, panaudojant magnetinių pincetų technologiją. Už panašią technologiją – optinius pincetus 2018 m. buvo skirta fizikos Nobelio premija.
„Vadinamoji pavienių molekulių jėgos mikroskopija leidžia itin tiksliai mechaniškai paveikti biomolekules ir pamatuoti jų sukuriamą jėgą. Naujoje laboratorijoje tikimės geriau suprasti, kaip veikia DNR motoriniai baltymai. Jie yra tarsi nanorobotai, kurie „vaikšto“ ant DNR grandinės, o jų darbas – mechaniškai atskirti dvi DNR grandines ir leisti nukopijuoti DNR informaciją. Tokie DNR motorai labai svarbūs ir bakterijų apsaugos nuo virusų mechanizme (CRISPR). Kitaip tariant, Lietuvoje vykdysime veiklą, kuri padės geriau suprasti ne tik DNR motorinius baltymus, bet ir CRISPR, o tai galbūt prisidės net prie genų žirklių technologijos tobulinimo“, – pasakoja dr. A. Toleikis.
Šios laboratorijos sėkme neabejoja ir VU GMC direktorius prof. dr. Gintaras Valinčius. „VU GMC nuosekliai vykdo talentingų mokslininkų „protų medžioklę“. Kai prieš metus Algirdas parašė laišką, kuriame pasidalijo idėja apie pavienių biomolekulių mikroskopijos tyrimus, nekilo jokių abejonių – turime įsteigti tokią laboratoriją ir GMC“, – pasakoja centro vadovas.
Kavli premijos laureatas VU GMC profesorius Virginijus Šikšnys sako, kad jaunojo mokslininko laimėta dotacija atspindi bendrą Lietuvos narystės EMBO sėkmės istoriją. „2017 m. Lietuvai tapus Europos molekulinės biologijos konferencijos (EMBC) nare, atsivėrė naujos galimybės jaunus mokslininkus, įgijusius unikalios patirties užsienio laboratorijose, sugrąžinti į Lietuvą pasinaudojant EMBO programomis. Tikimės, kad Algirdo sėkmė įkvėps ir kitus jaunus mokslininkus pasinaudoti naujomis galimybėmis ir įgyvendinti savo mokslines idėjas Lietuvoje“, – sako jis.
EMBO programa – unikali galimybė visiems
LMT atstovai taip pat pabrėžia, kad EMBO laboratorijų kūrimo programa yra pirmas žingsnis talentingiems jauniesiems mokslininkams kurti laboratorijas, siekti mokslinių rezultatų ir prisidėti prie gyvybės mokslų sektoriaus Lietuvoje plėtros.
„Dotacija, kuri skatina grįžti į Lietuvą ir čia kurti laboratoriją, yra galimybė atsirasti naujiems Lietuvos mokslo talentams. Tai šalies investicija tiek į naujus vardus, tiek į tarptautinės akademinės bendruomenės taip vertinamą bendradarbiavimo kultūrą, kuria pasižymi EMBO, ir jos perėmimą“, – sako LMT pirmininkas prof. Romas Baronas. Jis tikisi, kad ateityje pagal šią programą grįžusių mokslininkų, kuriančių Lietuvos mokslo vertę ir garsinančių šalies vardą pasaulyje, bus ir daugiau.
Dotacijas gavę mokslininkai tampa EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo nariais, jiems teikiama profesinė parama, prieiga prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros. Be to, jie turi galimybę gauti iki 10 tūkst. eurų dotaciją įrangai įsigyti, naudotis kita EMBO finansine ir informacine parama, padedančia plėtoti ryšius ir ugdyti įgūdžius.
