Nejučiomis pagalvojau: o gal pati bendruomenė padėtų išsiaiškinti vandens kokybės klausimu? Gyvenimišku, bet labai svarbiu - gyvybiškai svarbaus kasdieniam mūsų vartojimui tiekiamo UAB „Šilutės vandenys“ produkto.
Tokia idėja šmėstelėjo po to, kai „Facebook‘e“ pastebėjau vėl kylančią nepasitenkinimo bangą tarp švėkšniškių centralizuotai tiekiamo vandens kokybės atžvilgiu.
Tokia idėja šmėstelėjo po to, kai „Facebook‘e“ pastebėjau vėl kylančią nepasitenkinimo bangą tarp švėkšniškių centralizuotai tiekiamo vandens kokybės atžvilgiu.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
„O tokius pinigus mokėjo už tipo "filtrus", kainuojančius šimtus tūkstančių eurų. Kur žiūri miestelio taryba. Ką jie geria tik al*, vanduo jiems nesvarbu?“,- socialiniame tinkle liejo apmaudą vienas nepatenkintas vartotojas.
Ką jie vartoja, manau, jų reikalas. Svarbu, ne darbo metu. Ir parekomenduoti galėčiau, jeigu tik ne darbo metu... Įdomesnis momentas man - miestelio taryba. Anksčiau tikrai egzistavo seniūnijų tarybos, patvirtintos ir vidaus reikalų ministro tvarkos aprašu. Apie tokį šiuo metu funkcionuojantį savivaldos organą - miestelio taryba - girdėti neteko. Bet pažįstu seniūnui į pagalbą išrinktus seniūnaičius. Kiek žinau, jie kviečiami į pasitarimus bendruomenei svarbiems klausimams aptarti. Kartais dar pakviečiami ir kiti asmenis, atsižvelgiant į gvildenamos problemos turinį. Gal ir dėl vandens susirinks...
Dar viena svarbi patariamoji seniūnijos institucija galėtų būti stipri, juridinį statusą įgijusi bendruomenė. Švėkšnos bendruomenės centras, kuris gyventojams gal ir nelabai girdėtas, įregistruotas 2007 m. Pasak seniūno Alfonso Šepučio, dėl įvairių perregistravimo reikalavimų VĮ „Registrų centre“, šiuo metu centro veikla pristabdyta.
Panašu, kad šios bendruomenės nariai į susitikimus nesirenka ir švėkšniškiams aktualių problemų pastaruoju laikotarpiu nesprendžia (pataisykit, jeigu klystu). Tad ir vandens kokybės neaptars...
Gal būt šiame kontekste Švėkšnos bendruomenės centro indėlis į krašto gerovę nuskambėjo menkinančiai, todėl skubame pasitaisyti - priminti iki šiol nuveiktus jų darbus:
Prisidėjo prie įvairių projektų, tvarkant miestelio viešąsias erdvias: įrengtas akcentas – suoliukas dailininkams Jakševičiams, įrengtas pėsčiųjų takas iki klebonijos, pastatytas ąžuolinis stogastulpis Lietuvos 100-čiui prie Parakaunyčios kalno;
Leidybos srityje prisidėta prie P. Čeliausko knygos „Švėkšnos daktaras Juozapas Rugys“ išleidimo,
išleista keletas Švėkšnos atvirukų, prisidėta leidžiant metraštį „Švėkšnos metai“;
Per projektus prisidėta prie kultūrinių renginių organizavimo: renginių ciklas „100 metų - tautiškumo, kančios ir vilties“ ant Parakaunyčios kalno, kartu su tradicinių amatų centru jaunimui organizuota stovykla - pleneras Kalnalio kaime privačioje sodyboje.
Tikriausiai bendruomenė mėgsta dirbti tyliai ir apie savo veiklą ataskaitų nelinkusi plačiai viešinti.
O gal švėkšniškių šauksmas „Facebook‘o“ tyruose pasieks iš karto aukščiausią valdymo organą rajone savivaldybės Tarybą? Tikėtis galime, juk turime ten keturis saviškius iš bendruomenės...
Kartą šia tema jau buvome rašę ir mes: Kokį vandenį vartoja švėkšniškiai? Tąkart gavome atsakymą iš vandens tiekėjų, jog ypatingų nukrypimų nuo jų teikiamo vandens kokybės nenustatyta, o truputį padidėjęs bendrosios geležies kiekis geriamajame vandenyje neviršija normos ir nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.
Po šios publikacijos praėjus šiek tiek laiko Švėkšnoje buvo sumontuoti vandens nugeležinimo įrenginiai. Ar šie filtrai įtakojo vandens kokybę? Diskusijos ir nuotraukos socialiniuose tinkluose pasitikėjimo įrenginio veiksmingumo tikrai neprideda.
O jeigu Švėkšnos vandenį ištirtų nepriklausomi ekspertai ir pateiktų savas išvadas. Tuomet, manau, būtų atsakyta į daugelį neaiškumų. Žinoma, kyla klausimas: o kas visa tai suorganizuos? Šioje vietoje tikrai galėtų pasitarnauti stipri bendruomenė. Bendruomenė, kuri nesusaistyta pavaldumo ryšiais biurokratinio aparato koridoriuose, gebanti apginti savo interesus.
Kol kovosime pavieniui, tol taip ir liks tik pačių individualiai kovojančių vandens vartotojų reikalas. Ir toliau patys užsisakysime asmeninius tyrimus, patys įsirenginėsime brangiai kainuojančius filtrus savo namuose.
Staiga prisiminiau kažkada UAB "Šilutės vandenys" direktoriaus Alfredo Markvaldo pasakytus žodžius: „Jeigu vandens gavėjai galėtų mokėti už vandens litrą eurą, tuomet teikiamo vandens kokybė galėtų būti kitokia“. (Šaltinis: „Ką pasakė JIE“)
Kaip sakant, viskas turi savo kainą...
„O tokius pinigus mokėjo už tipo "filtrus", kainuojančius šimtus tūkstančių eurų. Kur žiūri miestelio taryba. Ką jie geria tik al*, vanduo jiems nesvarbu?“,- socialiniame tinkle liejo apmaudą vienas nepatenkintas vartotojas.
Ką jie vartoja, manau, jų reikalas. Svarbu, ne darbo metu. Ir parekomenduoti galėčiau, jeigu tik ne darbo metu... Įdomesnis momentas man - miestelio taryba. Anksčiau tikrai egzistavo seniūnijų tarybos, patvirtintos ir vidaus reikalų ministro tvarkos aprašu. Apie tokį šiuo metu funkcionuojantį savivaldos organą - miestelio taryba - girdėti neteko. Bet pažįstu seniūnui į pagalbą išrinktus seniūnaičius. Kiek žinau, jie kviečiami į pasitarimus bendruomenei svarbiems klausimams aptarti. Kartais dar pakviečiami ir kiti asmenis, atsižvelgiant į gvildenamos problemos turinį. Gal ir dėl vandens susirinks...
Dar viena svarbi patariamoji seniūnijos institucija galėtų būti stipri, juridinį statusą įgijusi bendruomenė. Švėkšnos bendruomenės centras, kuris gyventojams gal ir nelabai girdėtas, įregistruotas 2007 m. Pasak seniūno Alfonso Šepučio, dėl įvairių perregistravimo reikalavimų VĮ „Registrų centre“, šiuo metu centro veikla pristabdyta.
Panašu, kad šios bendruomenės nariai į susitikimus nesirenka ir švėkšniškiams aktualių problemų pastaruoju laikotarpiu nesprendžia (pataisykit, jeigu klystu). Tad ir vandens kokybės neaptars...
Gal būt šiame kontekste Švėkšnos bendruomenės centro indėlis į krašto gerovę nuskambėjo menkinančiai, todėl skubame pasitaisyti - priminti iki šiol nuveiktus jų darbus:
Prisidėjo prie įvairių projektų, tvarkant miestelio viešąsias erdvias: įrengtas akcentas – suoliukas dailininkams Jakševičiams, įrengtas pėsčiųjų takas iki klebonijos, pastatytas ąžuolinis stogastulpis Lietuvos 100-čiui prie Parakaunyčios kalno;
Leidybos srityje prisidėta prie P. Čeliausko knygos „Švėkšnos daktaras Juozapas Rugys“ išleidimo,
išleista keletas Švėkšnos atvirukų, prisidėta leidžiant metraštį „Švėkšnos metai“;
Per projektus prisidėta prie kultūrinių renginių organizavimo: renginių ciklas „100 metų - tautiškumo, kančios ir vilties“ ant Parakaunyčios kalno, kartu su tradicinių amatų centru jaunimui organizuota stovykla - pleneras Kalnalio kaime privačioje sodyboje.
Tikriausiai bendruomenė mėgsta dirbti tyliai ir apie savo veiklą ataskaitų nelinkusi plačiai viešinti.
O gal švėkšniškių šauksmas „Facebook‘o“ tyruose pasieks iš karto aukščiausią valdymo organą rajone savivaldybės Tarybą? Tikėtis galime, juk turime ten keturis saviškius iš bendruomenės...
Kartą šia tema jau buvome rašę ir mes: Kokį vandenį vartoja švėkšniškiai? Tąkart gavome atsakymą iš vandens tiekėjų, jog ypatingų nukrypimų nuo jų teikiamo vandens kokybės nenustatyta, o truputį padidėjęs bendrosios geležies kiekis geriamajame vandenyje neviršija normos ir nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.
Po šios publikacijos praėjus šiek tiek laiko Švėkšnoje buvo sumontuoti vandens nugeležinimo įrenginiai. Ar šie filtrai įtakojo vandens kokybę? Diskusijos ir nuotraukos socialiniuose tinkluose pasitikėjimo įrenginio veiksmingumo tikrai neprideda.
O jeigu Švėkšnos vandenį ištirtų nepriklausomi ekspertai ir pateiktų savas išvadas. Tuomet, manau, būtų atsakyta į daugelį neaiškumų. Žinoma, kyla klausimas: o kas visa tai suorganizuos? Šioje vietoje tikrai galėtų pasitarnauti stipri bendruomenė. Bendruomenė, kuri nesusaistyta pavaldumo ryšiais biurokratinio aparato koridoriuose, gebanti apginti savo interesus.
Kol kovosime pavieniui, tol taip ir liks tik pačių individualiai kovojančių vandens vartotojų reikalas. Ir toliau patys užsisakysime asmeninius tyrimus, patys įsirenginėsime brangiai kainuojančius filtrus savo namuose.
Staiga prisiminiau kažkada UAB "Šilutės vandenys" direktoriaus Alfredo Markvaldo pasakytus žodžius: „Jeigu vandens gavėjai galėtų mokėti už vandens litrą eurą, tuomet teikiamo vandens kokybė galėtų būti kitokia“. (Šaltinis: „Ką pasakė JIE“)
Kaip sakant, viskas turi savo kainą...
J. G.
Sveksnosnaujienos.lt
Sveksnosnaujienos.lt