Gandras-gervė.
Gandras ir gervė yra panašūs paukščiai: dydžiu (gervės šiek tiek didesnės), mėgsta gyventi šalia vandens, valgo varles ir gyvates, išskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus. Nors ir sudėjimas jų panašus, bet tai - skirtingi paukščiai. Tačiau kartais, kaip nutiko Švėkšnoje, gandras gali transformuotis į gervę...
Juokaujame, turime omenyje netikrą paukštį, o - metalinį, kuris nuo akmens pro liepsnas viltingai veržiasi jau dvylikti metai. Tokia kompozicija įprasminta ant Parakaunyčios kalnelio 2009 m. pastatytame paminkle, skirtame Tautos aukoms įamžinti Lietuvos tūkstantmečio proga.
Juokaujame, turime omenyje netikrą paukštį, o - metalinį, kuris nuo akmens pro liepsnas viltingai veržiasi jau dvylikti metai. Tokia kompozicija įprasminta ant Parakaunyčios kalnelio 2009 m. pastatytame paminkle, skirtame Tautos aukoms įamžinti Lietuvos tūkstantmečio proga.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Kaip mums anksčiau pasakojo paminklo autorius Darius Vilius, pirmoji mintis buvo pavaizduoti gandrą. Tai jis ir siekė įkūnyti savo darbe. Vėliau pradėta žiūrėti abstrakčiau, todėl supanašėjo į gervę.
Ir iš tiesų, juk nėra taip svarbu, kokios rūšies tai paukštis. Kūrinys turi sukelti emocijas, perteikti nuotaiką, priversti susimąstyti. Visa tai, manome, autoriui įgyvendinti pavyko.
Kaip mums anksčiau pasakojo paminklo autorius Darius Vilius, pirmoji mintis buvo pavaizduoti gandrą. Tai jis ir siekė įkūnyti savo darbe. Vėliau pradėta žiūrėti abstrakčiau, todėl supanašėjo į gervę.
Ir iš tiesų, juk nėra taip svarbu, kokios rūšies tai paukštis. Kūrinys turi sukelti emocijas, perteikti nuotaiką, priversti susimąstyti. Visa tai, manome, autoriui įgyvendinti pavyko.
Šiaip ar taip, istorijos metraščiuose įrašai apie paminkle pavaizduotą paukštį išliks dviprasmiški.
Petro Čeliausko 2012 m. išleistoje Švėkšnos enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ rašoma: „...paminklas, simbolizuojantis amžiną Laisvės siekį: iš akmens iškilusios rankos tiesiasi į laisvėje skrendantį gandrą“.
Oficialioje Šilutės turizmo informacijos interneto svetainėje tarp lankytinų vietų Švėkšnoje nurodomas minėtas paminklas, bet jis pavadintas „Gervės“ vardu. Tuo tarpu kompozicijos simbolikos paaiškinime paukštis įvardijamas jau kaip gandras: „„Gervės“ paminklas – iš didžiulio akmens, sveriančio 34 tonas, dvi rankos tiesiasi į laisvėje skrendantį gandrą, kiekvieną pavasarį sugrįžtantį į savo lizdą“.
Šiaip ar taip, istorijos metraščiuose įrašai apie paminkle pavaizduotą paukštį išliks dviprasmiški.
Petro Čeliausko 2012 m. išleistoje Švėkšnos enciklopedijoje „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ rašoma: „...paminklas, simbolizuojantis amžiną Laisvės siekį: iš akmens iškilusios rankos tiesiasi į laisvėje skrendantį gandrą“.
Oficialioje Šilutės turizmo informacijos interneto svetainėje tarp lankytinų vietų Švėkšnoje nurodomas minėtas paminklas, bet jis pavadintas „Gervės“ vardu. Tuo tarpu kompozicijos simbolikos paaiškinime paukštis įvardijamas jau kaip gandras: „„Gervės“ paminklas – iš didžiulio akmens, sveriančio 34 tonas, dvi rankos tiesiasi į laisvėje skrendantį gandrą, kiekvieną pavasarį sugrįžtantį į savo lizdą“.
Šilutės turizmo informacijos interneto svetainėje nurodomas paminklas pavadinimu „Gervė“, tačiau kompozicijos simbolikos paaiškinime paukštis įvardijamas jau kaip gandras.
Paminklo aukštis apie 7 m. Akmuo parvežtas iš Užlaukio kaimo. Paminklui statyti 506 aukotojai sudėjo per 13 000 litų. Idėjos sumanytojas – Petras Stanslovas. Skulptūrą nemokamai iš metalo nukalė ir ant akmens pritaisė kalvis Darius Vilius kartu su žmona Aida.
Ant paminklo taip pat nurodytos svarbiausios Lietuvos istorijos datos, o ant akmeninės plokštės Lietuvos kontūre įrašytas toks tekstas: Tai buvusių gyviems byla. Ir kas, kad mus vis mindė, Ir kas, kad šaltis stingė, Dabar kartu mes – LIETUVA 1009 – 2009
Kodėl ant Parakaunyčios?
Vieta tokiam didingam paminklui pastatyti pasirinkta ne vien dėl patogios vizualinės vietos, nes nuo kalno atsiveria vaizdinga Švėkšnos miestelio panorama. Ši vieta švėkšniškiams primena skaudžią istoriją: 1948-ųjų gegužės 22-osios naktį į ant kalno stovėjusią daržinę buvo surinkti ir uždaryti į Sibirą tremiami valsčiaus žmonės.
Senovėje ant kalno yra buvusios kapinės, o prie kalno iki I pasaulinio karo stovėjo rusų caro armijos parako ir sprogstamųjų medžiagų medinis sandėlis. Nuo to galėjo kilti ir kalno pavadinimas. Čia galėjo būti ir 1644 dvaro inventoriuje minima parako dirbtuvė.
Senovėje ant kalno yra buvusios kapinės, o prie kalno iki I pasaulinio karo stovėjo rusų caro armijos parako ir sprogstamųjų medžiagų medinis sandėlis. Nuo to galėjo kilti ir kalno pavadinimas. Čia galėjo būti ir 1644 dvaro inventoriuje minima parako dirbtuvė.
Kelionduone.lt nuotr.
XX a. VI-VII dešimtmetyje ant kalno veikė akmenų skaldykla, kurios skalda buvo naudojama Švėkšnos-Saugų kelio rekonstrukcijai.
1831 m. vėlai naktį čia keletą valandų ilsėjosi besitraukiantis nuo rusų armijos persekiojimų generolo F. Rolando sukilėlių dalinys.
Į temą:
1831 m. vėlai naktį čia keletą valandų ilsėjosi besitraukiantis nuo rusų armijos persekiojimų generolo F. Rolando sukilėlių dalinys.
Į temą:
Gandrai ir gervės kartais susitinka viename lauke šalia kelio Švėkšna-Daukšaičiai.
