Zum.lrv.lt nuotr.
Praėjusiais metais buvo pradėta nauja valstybės pagalbos schema, kurios tikslas paskatinti augintojus rinktis veislinius gyvulius ir padėti jų įsigyti. Šiai pagalbos schemai buvo skirta 2 172 150 eurų. Šiemet iki kovo 1-osios vėl laukiamų paraiškų, tų kurie ketina įsigyti grynaveislius gyvulius.
„Ši priemonė buvo sėkminga pernai, todėl šiemet vėl ją tęsiame. Gyvulių augintojai skatinami įsigyti aukštos kokybės gyvulius ir už tai jiems suteikiama valstybės pagalba. Norėtume, kad augintojai gerintų savo bandas ir taip stiprintų sektorių. Norėčiau paraginti avių, o ypač ožkų augintojus, kad aktyviau pasinaudotų galima parama“, – teigia Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys.
„Ši priemonė buvo sėkminga pernai, todėl šiemet vėl ją tęsiame. Gyvulių augintojai skatinami įsigyti aukštos kokybės gyvulius ir už tai jiems suteikiama valstybės pagalba. Norėtume, kad augintojai gerintų savo bandas ir taip stiprintų sektorių. Norėčiau paraginti avių, o ypač ožkų augintojus, kad aktyviau pasinaudotų galima parama“, – teigia Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys.
Praėjusiais metais pirmojo etapo metu buvo pateiktos 168 paraiškos, iš jų patvirtintos 167. Per antrąjį etapą Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba patvirtino dar 77 paraiškas. Per tą laiką įsigyta daugiau nei 1136 grynaveislių mėsinių galvijų, 272 grynaveislės avys.
Šią pagalbą gauti turi teisę asmenys, jau esantys mėsinių galvijų ožkų ar avių laikytojai, t. y. teikdami paraišką nuosavybės teise turi atitinkamos rūšies gyvulių, ir norintys pagerinti turimų bandų kokybę. Todėl buvo kompensuojama tik grynaveislių, įvertintų aukščiausios kilmės ir įrašytų į Kilmės knygą , gyvulių įsigijimo kaina.
Įvertinus visas paraiškas ir jas patvirtinus pareiškėjai turėjo per 150 dienų įsigyti gyvulių. Tačiau buvo ir tokių atvejų, kai kompensacija nebuvo išmokama. Dažniausios priežastys –pareiškėjai prašė kompensacijos už tokius gyvulius, kurie buvo įsigyti anksčiau nei pateikta paraiška, gyvuliai neatitiko keliamų reikalavimų arba gyvuliai buvo nenupirkti, o gimę laikytojo bandoje. Taip pat pareiškėjams, kurie nebuvo numatę, kokius gyvulius norėtų įsigyti užsienyje, pritrūko laiko baigti pirkimo–pardavimo sandorį.
Šiemet vėl daugiausia dėmesio bus skiriama mėsinei galvijininkystei. Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra palyginti jauna žemės ūkio šaka, tačiau esama nemažai palankių sąlygų jai plėtotis. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, prieš metus grynaveislių mėsinių galvijų šalyje buvo 20,3 tūkst.., o mišrūnų –104 tūkstančiai. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudarė daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų.
Patys ūkininkai turi pasirinkti kokios rūšies gyvulius nori įsigyti ir kaip juos veisti. Tai nėra lengvas sprendimas, nes nuo tinkamo pasirinkimo priklauso ūkio kryptis ir plėtros galimybės.
Šiemet paraiškos yra priimamos nuo vasario 1 iki kovo 1 d. Priemonei skiriama suma yra tokia pati kaip ir pernai – daugiau nei 2 mln. eurų.
Šią pagalbą gauti turi teisę asmenys, jau esantys mėsinių galvijų ožkų ar avių laikytojai, t. y. teikdami paraišką nuosavybės teise turi atitinkamos rūšies gyvulių, ir norintys pagerinti turimų bandų kokybę. Todėl buvo kompensuojama tik grynaveislių, įvertintų aukščiausios kilmės ir įrašytų į Kilmės knygą , gyvulių įsigijimo kaina.
Įvertinus visas paraiškas ir jas patvirtinus pareiškėjai turėjo per 150 dienų įsigyti gyvulių. Tačiau buvo ir tokių atvejų, kai kompensacija nebuvo išmokama. Dažniausios priežastys –pareiškėjai prašė kompensacijos už tokius gyvulius, kurie buvo įsigyti anksčiau nei pateikta paraiška, gyvuliai neatitiko keliamų reikalavimų arba gyvuliai buvo nenupirkti, o gimę laikytojo bandoje. Taip pat pareiškėjams, kurie nebuvo numatę, kokius gyvulius norėtų įsigyti užsienyje, pritrūko laiko baigti pirkimo–pardavimo sandorį.
Šiemet vėl daugiausia dėmesio bus skiriama mėsinei galvijininkystei. Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra palyginti jauna žemės ūkio šaka, tačiau esama nemažai palankių sąlygų jai plėtotis. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, prieš metus grynaveislių mėsinių galvijų šalyje buvo 20,3 tūkst.., o mišrūnų –104 tūkstančiai. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudarė daugiau nei 18 proc. visų šalyje auginamų galvijų.
Patys ūkininkai turi pasirinkti kokios rūšies gyvulius nori įsigyti ir kaip juos veisti. Tai nėra lengvas sprendimas, nes nuo tinkamo pasirinkimo priklauso ūkio kryptis ir plėtros galimybės.
Šiemet paraiškos yra priimamos nuo vasario 1 iki kovo 1 d. Priemonei skiriama suma yra tokia pati kaip ir pernai – daugiau nei 2 mln. eurų.
