Pranas vaikystėje Asta Aleksėjūnaitė
Prie vieno iš dviejų lietuviškų palydovų kūrimo prisidėjęs Pranas Kuzas prieš tris savaites netikėtai išgarsėjo ne tik savo gimtajame miestelyje, bet ir visoje Lietuvoje. Nors Kuzai dėl šeimos vyrų išradimų ir buvo žinomi, tačiau tai, kad vienas iš dviejų Antano Kuzo sūnų tapo kosminės odisėjos kūrėju, Švėkšnoje sukėlė tikrą nuostabos bangą.
Prie vieno iš dviejų lietuviškų palydovų kūrimo prisidėjęs Pranas Kuzas prieš tris savaites netikėtai išgarsėjo ne tik savo gimtajame miestelyje, bet ir visoje Lietuvoje. Nors Kuzai dėl šeimos vyrų išradimų ir buvo žinomi, tačiau tai, kad vienas iš dviejų Antano Kuzo sūnų tapo kosminės odisėjos kūrėju, Švėkšnoje sukėlė tikrą nuostabos bangą.
Sugebėjimai – iš senelio?
Kauno technologijos universitete daktaro laipsnį įgijęs P.Kuzas, pasirodo, yra ne vienintelis šeimoje, išgarsėjęs moksliniais pasiekimais.
"Mano tėvelis, kurio garbei Pranu pakrikštijome pirmąjį sūnų, buvo išgarsėjęs kaip savotiškas išradėjas. Jis prieš Antrąjį pasaulinį karą išrado prietaisą, dešimt kartų pagreitinantį stogo
dengimą skarda. Tėvas buvo skardininkas, jis ir sugalvojo įrenginį, kuris palengvino darbą", – apie giminės vyrų pasiekimus pasakojo kūrėjo tėvas A.Kuzas.
Žmogus prisipažino, kad jų šeimoje visi vyrai turėjo auksines rankas, lakią fantaziją, o sukauptos techninės žinios tuojau pat būdavo pritaikytos įvairiausiems įrenginiams konstruoti.
"Tėvas sukonstravo kuliamąją mašiną su vidaus degimo varikliu. Tačiau tai nelabai patiko sovietinei valdžiai, prisidėjo dar ir kiti reikalai. Todėl mūsų šeima 1949 metais buvo ištremta į Sibirą", – pasakojo A.Kuzas.
Tuo metu, kai stribai siautėjo Švėkšnos apylinkėse, Antaną kartu su vyresne seserimi giminaičiai paslėpė miškuose.
"Aš tuokart buvau pusantrų metukų, o sesuo – 9-erių", – apie giminės likimo žaizdas pasakojo A.Kuzas.
Karjerą sugadino tremtis
Tai, kad aukštąjį mokslą baigusiam ir net mokslinį laipsnį įgijusiam A.Kuzui vėliau sovietinėje santvarkoje teko dirbti paprastus darbus, pats švėkšniškis taip pat sieja su tėvų tremtimi.
"Mano mama norėjo, kad aš tapčiau miškininku. Baigiau Žemės ūkio akademiją", – teigė A.Kuzas.
Pasukęs į mokslinį darbą vyras persikėlė į Vilnių, kur baigė aspirantūrą, o dar vėliau – 1977 metais švėkšniškis apgynė disertaciją.
Sovietmečiu Švėkšnos miestelis jau turėjo oficialiai Maskvoje išradimą užpatentavusį kraštietį.
1978 metais buvo užpatentuotas A.Kuzo sukurtas specialus įrenginys, leidęs mokslininkams atlikti mikropjūvius.
Tačiau biologijos mokslų daktaro laipsnį turinčiam A.Kuzui neatsirado jo išsimokslinimo vertos vietos.
"Kadangi buvau tremtinių vaikas, man buvo pasakyta, kad mano mokslai verti valytojos atlyginimo. Taip ir nutiko, jog mokslinę veiklą teko nutraukti ir sugrįžti į gimtinę", – pasakojo A.Kuzas.
Vyras netrukus sukūrė šeimą su iš Klaipėdos rajono Kurmių kaimo kilusia Elena. Šeima susilaukė dviejų sūnų – Prano ir Povilo.
Pats išmoko skaityti
Du sūnus užauginę Kuzai tikino, kad jiems nėra tekę raudonuoti dėl savo vaikų.
"Gal tik kartą Pranas yra įsivėlęs į muštynes, o šiaip abu jie augo rimti vyrai, jiems mokslai daugiau rūpėjo nei šokiai ar mergaitės, – pasakojo Elena Kuzienė.
Vartydami šeimos nuotraukas tėvai prisiminė, kad Pranas, būdamas ketverių metukų, be klaidų garsiai iš laikraščio skaitė tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo kalbą.
"Jis pats išmoko skaityti, vartydamas močiutės kalendorių. Ir skaitydavo be klaidų, lyg diktorius", – pasakojo Elena.
Abu berniukai, pasak tėvo, buvo didžiausi pagalbininkai, kai tekdavo sodybos kieme remontuoti kokį nors įrenginį.
"Daugybė prietaisų buvo išardyta, bet ne visi buvo vėl surinkti. Nesu išleidęs pinigų jokiems įmantriems žaislams, abu savo sūnus skatinau konstruoti. Aš džiaugiuosi, jog viskas, ko mokiau, išsivystė į tai, kad mano sūnus nugalėjo žemės trauką", – didžiuodamasis kalbėjo A.Kuzas.
Antrasis Kuzų sūnus Povilas taip pat baigė Kauno technikos universitetą ir dirba medicininę įrangą prižiūrinčioje kompanijoje.
Menui širdies neužvėrė
Nors berniukų polinkį į tiksliuosius mokslus ypač palaikė tėtis, tačiau mama su šypsena prisiminė, kad sūnūs vaikystėje grojo orkestre.
Pats lietuviško palydovo kūrėjas Pranas taip pat juokėsi, kad nors nuo vaikystės technika ir tikslieji mokslai jį traukė labiau, menams jo siela nebuvo uždara.
"Kodėl gi ne? Tačiau profesionalu tikrai nesvajojau šioje srityje tapti. O štai techniniams mokslams, matyt, mano prigimtis potraukį diktavo", – prisipažino P.Kuzas.
Švėkšniškis P.Kuzas tvirtino, kad nuo mažens jį su broliu buvo užvaldęs azartas patikrinti kiekvieno žaislo ar aparato sudėtį, jo konstrukciją.
"Įdomu juk, kodėl kažkas sukasi arba ne. Įvairiais amžiaus tarpsniais tie konstravimai įvairiai ir pasisekdavo. Kartais kas nors ir nebesisukdavo po mūsų įsikišimo", – juokėsi P.Kuzas.
Apie kosmosą nesvajojo
Paklausus, ar vaikystėje buvo svajota apie kosmosą, P.Kuzas juokais papurtė galvą.
"Mane traukė techniniai dalykai, neatsitiktinai buvo pasirinktas Kauno technikos universitetas. Na, o į grupę, kuri kūrė palydovą, patekau, nes atitiko kvalifikacija. Gavome užduotį ir ją įvykdėme", – kukliai apie indėlį kuriant palydovą "LitSat-1" kalbėjo P.Kuzas.
Švėkšniškis tikino, kad kūrėjų grupė griežtais vaidmenimis šiame projekte nebuvo pasidaliję.
"Man teko daugiau dirbti su navigacine dalimi. Toks navigacinis mazgas pirmą kartą tokio tipo palydovuose buvo panaudotas. Teko jį integruoti į visą sistemą", – pasakojo P.Kuzas.
Kol kas vyras su nerimu laukia pirmųjų žinių apie savo kūrinį.
Žada nustebinti pasaulį
Raketa "Anters" krovininę kapsulę "Cygnus" iš NASA skrydžių centro Volopo saloje su palydovais į Tarptautinę kosminę stotį nuskraidino sausio 9-ąją.
Į kosminę stotį nugabenti 32 mažieji palydovai, tarp kurių du – lietuvių kūrėjų. Tai Vilniaus ir Kauno universitetų komandų kurti palydovai.
Sausio 12-ąją krovininė kapsulė buvo prijungta prie kosminės stoties. Čia palydovai išbus apie mėnesį ir tuomet bus išmesti į atvirą kosmosą, kuriame išbus apie pusmetį.
"Dabar jau viskas ne nuo mūsų priklauso. Pagal grafiką į kosmosą palydovai turi būti paleisti vasarį. Kuriant šį palydovą buvo įdomu tai, kad į 1,3 kg svorį reikėjo sutalpinti visą reikalingą įrangą. Tačiau iš tiesų galima daug ką padaryti. Šiame palydove mėginome sutalpinti ryšio sistemas, įmontuota įranga atliks aplinkos monitoringą – matuosime magnetinius laukus, temperatūrą, stebėsime palydovo poziciją. Visus duomenis siųsime į žemę. O visą informaciją panaudosime ateityje, kai 2015 metais vyks antra misijos dalis. Remiantis pjezo reakcijos eksperimentu bus padaryta nauja palydovo orientacijos sistema, kuri pasaulyje bus pirmoji", – planais dalijosi P.Kuzas.
Kuria elektroninę nosį
Švėkšniškis prisipažino, kad lankantis NASA centre ir išvydus aukštai iškeltą lietuvišką trispalvę širdį apėmė neapsakomas pasididžiavimo jausmas.
"Tai buvo didis įvykis, iki šiol to juk nėra buvę. Projektas, suprantama, dar nesibaigė. Ar jis buvo sėkmingas, galėsime kalbėti, kai palydovas baigs savo misiją – už pusmečio", – tvirtino P.Kuzas.
Švėkšniškis tikino, jog kosminės odisėjos projektas, prie kurio jam teko prisidėti, nėra vienintelis.
"Vyksta įvairus bendradarbiavimas tarp universitetų. Dirbame su įvairiomis kompanijomis. Teko prisidėti prie elektroninės nosies kūrimo", – prisiminė Pranas.
Elektroninė nosis skirta paukštienos šviežumui nustatyti. Šiam projektui, kaip ir kuriant palydovą, komandai vadovavo KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.
Šeimos sodybai – 200 metų
Kaune su broliu Povilu gyvenantis P.Kuzas tikino, kad gimtųjų vietų nežada atsisakyti ir kiekvieną mėnesį parvažiuoja į Švėkšną aplankyti tėvų.
Tėvui sūnūs padeda remontuoti senąjį šeimos namą, kuris buvo pastatytas dar 1830 metais.
Iki karo sodyba ir aplink ją buvusios žemės priklausė Vilkėnų dvarą valdžiusiam grafui. Vėliau šis sodybą pardavė savo siuvėjai. Dar vėliau namas buvo ne kartą perpaduotas.
"Čia yra buvusi muitinė, dirbdami žemę radome įvairių radinių, akmenų. Čia stovėjo ir arklidės. Per karą buvo tankų remonto dirbtuvės. Net šio namo sienos turi charakterį", – pasakojo A.Kuzas.
Kauno technologijos universitete daktaro laipsnį įgijęs P.Kuzas, pasirodo, yra ne vienintelis šeimoje, išgarsėjęs moksliniais pasiekimais.
"Mano tėvelis, kurio garbei Pranu pakrikštijome pirmąjį sūnų, buvo išgarsėjęs kaip savotiškas išradėjas. Jis prieš Antrąjį pasaulinį karą išrado prietaisą, dešimt kartų pagreitinantį stogo
dengimą skarda. Tėvas buvo skardininkas, jis ir sugalvojo įrenginį, kuris palengvino darbą", – apie giminės vyrų pasiekimus pasakojo kūrėjo tėvas A.Kuzas.
Žmogus prisipažino, kad jų šeimoje visi vyrai turėjo auksines rankas, lakią fantaziją, o sukauptos techninės žinios tuojau pat būdavo pritaikytos įvairiausiems įrenginiams konstruoti.
"Tėvas sukonstravo kuliamąją mašiną su vidaus degimo varikliu. Tačiau tai nelabai patiko sovietinei valdžiai, prisidėjo dar ir kiti reikalai. Todėl mūsų šeima 1949 metais buvo ištremta į Sibirą", – pasakojo A.Kuzas.
Tuo metu, kai stribai siautėjo Švėkšnos apylinkėse, Antaną kartu su vyresne seserimi giminaičiai paslėpė miškuose.
"Aš tuokart buvau pusantrų metukų, o sesuo – 9-erių", – apie giminės likimo žaizdas pasakojo A.Kuzas.
Karjerą sugadino tremtis
Tai, kad aukštąjį mokslą baigusiam ir net mokslinį laipsnį įgijusiam A.Kuzui vėliau sovietinėje santvarkoje teko dirbti paprastus darbus, pats švėkšniškis taip pat sieja su tėvų tremtimi.
"Mano mama norėjo, kad aš tapčiau miškininku. Baigiau Žemės ūkio akademiją", – teigė A.Kuzas.
Pasukęs į mokslinį darbą vyras persikėlė į Vilnių, kur baigė aspirantūrą, o dar vėliau – 1977 metais švėkšniškis apgynė disertaciją.
Sovietmečiu Švėkšnos miestelis jau turėjo oficialiai Maskvoje išradimą užpatentavusį kraštietį.
1978 metais buvo užpatentuotas A.Kuzo sukurtas specialus įrenginys, leidęs mokslininkams atlikti mikropjūvius.
Tačiau biologijos mokslų daktaro laipsnį turinčiam A.Kuzui neatsirado jo išsimokslinimo vertos vietos.
"Kadangi buvau tremtinių vaikas, man buvo pasakyta, kad mano mokslai verti valytojos atlyginimo. Taip ir nutiko, jog mokslinę veiklą teko nutraukti ir sugrįžti į gimtinę", – pasakojo A.Kuzas.
Vyras netrukus sukūrė šeimą su iš Klaipėdos rajono Kurmių kaimo kilusia Elena. Šeima susilaukė dviejų sūnų – Prano ir Povilo.
Pats išmoko skaityti
Du sūnus užauginę Kuzai tikino, kad jiems nėra tekę raudonuoti dėl savo vaikų.
"Gal tik kartą Pranas yra įsivėlęs į muštynes, o šiaip abu jie augo rimti vyrai, jiems mokslai daugiau rūpėjo nei šokiai ar mergaitės, – pasakojo Elena Kuzienė.
Vartydami šeimos nuotraukas tėvai prisiminė, kad Pranas, būdamas ketverių metukų, be klaidų garsiai iš laikraščio skaitė tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo kalbą.
"Jis pats išmoko skaityti, vartydamas močiutės kalendorių. Ir skaitydavo be klaidų, lyg diktorius", – pasakojo Elena.
Abu berniukai, pasak tėvo, buvo didžiausi pagalbininkai, kai tekdavo sodybos kieme remontuoti kokį nors įrenginį.
"Daugybė prietaisų buvo išardyta, bet ne visi buvo vėl surinkti. Nesu išleidęs pinigų jokiems įmantriems žaislams, abu savo sūnus skatinau konstruoti. Aš džiaugiuosi, jog viskas, ko mokiau, išsivystė į tai, kad mano sūnus nugalėjo žemės trauką", – didžiuodamasis kalbėjo A.Kuzas.
Antrasis Kuzų sūnus Povilas taip pat baigė Kauno technikos universitetą ir dirba medicininę įrangą prižiūrinčioje kompanijoje.
Menui širdies neužvėrė
Nors berniukų polinkį į tiksliuosius mokslus ypač palaikė tėtis, tačiau mama su šypsena prisiminė, kad sūnūs vaikystėje grojo orkestre.
Pats lietuviško palydovo kūrėjas Pranas taip pat juokėsi, kad nors nuo vaikystės technika ir tikslieji mokslai jį traukė labiau, menams jo siela nebuvo uždara.
"Kodėl gi ne? Tačiau profesionalu tikrai nesvajojau šioje srityje tapti. O štai techniniams mokslams, matyt, mano prigimtis potraukį diktavo", – prisipažino P.Kuzas.
Švėkšniškis P.Kuzas tvirtino, kad nuo mažens jį su broliu buvo užvaldęs azartas patikrinti kiekvieno žaislo ar aparato sudėtį, jo konstrukciją.
"Įdomu juk, kodėl kažkas sukasi arba ne. Įvairiais amžiaus tarpsniais tie konstravimai įvairiai ir pasisekdavo. Kartais kas nors ir nebesisukdavo po mūsų įsikišimo", – juokėsi P.Kuzas.
Apie kosmosą nesvajojo
Paklausus, ar vaikystėje buvo svajota apie kosmosą, P.Kuzas juokais papurtė galvą.
"Mane traukė techniniai dalykai, neatsitiktinai buvo pasirinktas Kauno technikos universitetas. Na, o į grupę, kuri kūrė palydovą, patekau, nes atitiko kvalifikacija. Gavome užduotį ir ją įvykdėme", – kukliai apie indėlį kuriant palydovą "LitSat-1" kalbėjo P.Kuzas.
Švėkšniškis tikino, kad kūrėjų grupė griežtais vaidmenimis šiame projekte nebuvo pasidaliję.
"Man teko daugiau dirbti su navigacine dalimi. Toks navigacinis mazgas pirmą kartą tokio tipo palydovuose buvo panaudotas. Teko jį integruoti į visą sistemą", – pasakojo P.Kuzas.
Kol kas vyras su nerimu laukia pirmųjų žinių apie savo kūrinį.
Žada nustebinti pasaulį
Raketa "Anters" krovininę kapsulę "Cygnus" iš NASA skrydžių centro Volopo saloje su palydovais į Tarptautinę kosminę stotį nuskraidino sausio 9-ąją.
Į kosminę stotį nugabenti 32 mažieji palydovai, tarp kurių du – lietuvių kūrėjų. Tai Vilniaus ir Kauno universitetų komandų kurti palydovai.
Sausio 12-ąją krovininė kapsulė buvo prijungta prie kosminės stoties. Čia palydovai išbus apie mėnesį ir tuomet bus išmesti į atvirą kosmosą, kuriame išbus apie pusmetį.
"Dabar jau viskas ne nuo mūsų priklauso. Pagal grafiką į kosmosą palydovai turi būti paleisti vasarį. Kuriant šį palydovą buvo įdomu tai, kad į 1,3 kg svorį reikėjo sutalpinti visą reikalingą įrangą. Tačiau iš tiesų galima daug ką padaryti. Šiame palydove mėginome sutalpinti ryšio sistemas, įmontuota įranga atliks aplinkos monitoringą – matuosime magnetinius laukus, temperatūrą, stebėsime palydovo poziciją. Visus duomenis siųsime į žemę. O visą informaciją panaudosime ateityje, kai 2015 metais vyks antra misijos dalis. Remiantis pjezo reakcijos eksperimentu bus padaryta nauja palydovo orientacijos sistema, kuri pasaulyje bus pirmoji", – planais dalijosi P.Kuzas.
Kuria elektroninę nosį
Švėkšniškis prisipažino, kad lankantis NASA centre ir išvydus aukštai iškeltą lietuvišką trispalvę širdį apėmė neapsakomas pasididžiavimo jausmas.
"Tai buvo didis įvykis, iki šiol to juk nėra buvę. Projektas, suprantama, dar nesibaigė. Ar jis buvo sėkmingas, galėsime kalbėti, kai palydovas baigs savo misiją – už pusmečio", – tvirtino P.Kuzas.
Švėkšniškis tikino, jog kosminės odisėjos projektas, prie kurio jam teko prisidėti, nėra vienintelis.
"Vyksta įvairus bendradarbiavimas tarp universitetų. Dirbame su įvairiomis kompanijomis. Teko prisidėti prie elektroninės nosies kūrimo", – prisiminė Pranas.
Elektroninė nosis skirta paukštienos šviežumui nustatyti. Šiam projektui, kaip ir kuriant palydovą, komandai vadovavo KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.
Šeimos sodybai – 200 metų
Kaune su broliu Povilu gyvenantis P.Kuzas tikino, kad gimtųjų vietų nežada atsisakyti ir kiekvieną mėnesį parvažiuoja į Švėkšną aplankyti tėvų.
Tėvui sūnūs padeda remontuoti senąjį šeimos namą, kuris buvo pastatytas dar 1830 metais.
Iki karo sodyba ir aplink ją buvusios žemės priklausė Vilkėnų dvarą valdžiusiam grafui. Vėliau šis sodybą pardavė savo siuvėjai. Dar vėliau namas buvo ne kartą perpaduotas.
"Čia yra buvusi muitinė, dirbdami žemę radome įvairių radinių, akmenų. Čia stovėjo ir arklidės. Per karą buvo tankų remonto dirbtuvės. Net šio namo sienos turi charakterį", – pasakojo A.Kuzas.
