Balandžio 28 d. amžinybėn išėjo ilgametė „Diemedžio“ ugdymo centro pedagogė Elena Andriekienė. Baigusi K. Preikšo pedagoginį institutą (dabar Šiaulių Universitetas), pedagogikos fakultetą ir įgijusi defektologijos specialybę, daugiau nei 40 metų dirbo Švėkšnos sanatorinėje mokykloje – internate (dabar „Diemedžio“ ugdymo centras).
Elena buvo Mokytoja iš pašaukimo. Ji buvo puiki specialistė, dalykiška, taktiška. Reikalavo iš savęs pareigingumo, sąžiningumo ir tvarkingumo. Mokinius ne tik mokė, bet ir ugdė atsakomybės, darbštumo, kruopštumo savybes, todėl išugdė ne vieną mokinį ir pasiekė puikių darbo rezultatų. Elena savo tinkamu pavyzdžiu tapo daugeliui autoritetu. Elena buvo vertinama ir gerbiama buvusių mokinių.
Elena buvo Mokytoja iš pašaukimo. Ji buvo puiki specialistė, dalykiška, taktiška. Reikalavo iš savęs pareigingumo, sąžiningumo ir tvarkingumo. Mokinius ne tik mokė, bet ir ugdė atsakomybės, darbštumo, kruopštumo savybes, todėl išugdė ne vieną mokinį ir pasiekė puikių darbo rezultatų. Elena savo tinkamu pavyzdžiu tapo daugeliui autoritetu. Elena buvo vertinama ir gerbiama buvusių mokinių.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Už nuoširdų, atsakingą darbą Elena įgijo kolegų pagarbą. Ne kartą buvo kviečiama dirbti įvairiose darbo grupėse, nuolat keldavo kvalifikaciją.
Elena vertino ir brangino artimuosius, buvo puiki žmona, mama, močiutė. Elena sugebėjo užjausti, išklausyti, paguosti. Į gyvenimo sunkumus žvelgė optimistiškai ir pozityviai. Jei kitam prireikdavo pagalbos, Elena pirmoji skubėdavo padėti. Negirdėjome jos dejuojant, skundžiantis. Elena buvo žmogus, kuris savo paprastu buvimu praskaidrindavo kasdienybę. Šalia Elenos buvo ramu ir gera.
Šviesus Elenos Andriekienės atminimas išliks visų ją pažinojusių atmintyje: kolegų, patyrusių bendrystę su Elena, mokinių, išsinešusių iš jos pamokų gražiausias patirtis.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mokytojos Elenos Andriekienės mirties nuoširdžiai užjaučiame velionės šeimą ir artimuosius.
Už nuoširdų, atsakingą darbą Elena įgijo kolegų pagarbą. Ne kartą buvo kviečiama dirbti įvairiose darbo grupėse, nuolat keldavo kvalifikaciją.
Elena vertino ir brangino artimuosius, buvo puiki žmona, mama, močiutė. Elena sugebėjo užjausti, išklausyti, paguosti. Į gyvenimo sunkumus žvelgė optimistiškai ir pozityviai. Jei kitam prireikdavo pagalbos, Elena pirmoji skubėdavo padėti. Negirdėjome jos dejuojant, skundžiantis. Elena buvo žmogus, kuris savo paprastu buvimu praskaidrindavo kasdienybę. Šalia Elenos buvo ramu ir gera.
Šviesus Elenos Andriekienės atminimas išliks visų ją pažinojusių atmintyje: kolegų, patyrusių bendrystę su Elena, mokinių, išsinešusių iš jos pamokų gražiausias patirtis.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mokytojos Elenos Andriekienės mirties nuoširdžiai užjaučiame velionės šeimą ir artimuosius.
1948 01 13 - 2021 04 28
„Diemedžio” ugdymo centro bendruomenė
