2014 m. kovo 7 d. rytą, eidamas 77-uosius metus, žemiškąją kelionę baigė Telšių vyskupijos Švėkšnos parapijos rezidentas kun. Aloyzas Liudas Lideikis.
Kunigas Aloyzas gimė 1937 m. gegužės 8 d. Šakynos parapijos (Šiaulių r.) Mikutaičių km. Mokėsi Šakynos septynmetėje ir Gruzdžių vidurinėje mokyklose., Šiaulių raj. Gyveno sunkiai besiverčiančioje šeimoje, turėjo brolį, kurio tarp gyvųjų jau nebėra.
1960 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminarija Kaune. 1965 m. balandžio 14 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo Tauragės, Kuršėnų, Šilalės, Kruopių, Žukančių, Šakynos, Šilalės parapijose. Beveik 26-rius metus, nuo 1988 m. gegužės mėn., ėjo tarnybą Švėkšnos Šv. ap. Jokūbo parapijoje.
Kunigas Aloyzas gimė 1937 m. gegužės 8 d. Šakynos parapijos (Šiaulių r.) Mikutaičių km. Mokėsi Šakynos septynmetėje ir Gruzdžių vidurinėje mokyklose., Šiaulių raj. Gyveno sunkiai besiverčiančioje šeimoje, turėjo brolį, kurio tarp gyvųjų jau nebėra.
1960 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminarija Kaune. 1965 m. balandžio 14 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo Tauragės, Kuršėnų, Šilalės, Kruopių, Žukančių, Šakynos, Šilalės parapijose. Beveik 26-rius metus, nuo 1988 m. gegužės mėn., ėjo tarnybą Švėkšnos Šv. ap. Jokūbo parapijoje.
Velionis dirbo:
1965.06.04 - 1968.05.16 Tauragės parapijos vikaru, 1968.05.16 - 1976.06.10 Kuršėnų parapijos vikaru, 1976.06.10- 1977.05.24 vikaru Šilalėje. 1977.05.24 - 1980.04.21 - Kruopių ir Žukančių administratorius, o nuo 1978.06.22 t klebono teisėmis rūpinosi ir Šakynos parapija.
1980.04.21 - 1980.09.29 atleistas nuo visų pareigų gydėsi, o 1980.09.29 - 1988.06.03 antrą kartą paskiriamas į Šilalę vikaru. Nuo 1988.06.03 iki mirties buvo Švėkšnos parapijoje altaristu.
Parapijiečiai prisimins kun. Aloyzą, kaip niekada nestokojantį geros nuotaikos, dosniai dovanojantį savo širdies šilumą ir save kitiems, propaguojantį toleranciją, žmogaus būties prasmės vertybes.
Dievo tarnas mylėjo savo kunigišką tarnystę ir ją uoliai vykdė. Jis mokėjo surasti tinkamą žodį ir suprasti tiek jauną, tiek vyresnį. Tarnauti Jam – ir džiaugsmas, ir garbė. Kur kun. Aloyzas bebūtų buvęs, su kuo bebūtų susitikęs, nešė šviesą, nešė vilties žibintą, kad galėtų priminti, jog yra išgelbėjimas bei Viešpats mus myli.
Visą tarnystės parapijiečiams laikotarpį Švėkšnoje kartu dirbęs prelatas Petras Vincentas Stukas pasakojo, jog į kunigystės kelią jį pastumėjo mama, kuri buvusi itin religinga. Šeima gyveno vargingai, o tėvelis nebuvo jaunuoliui tinkamas doro gyvenimo pavyzdys. Dėkodamas mamai už gyvenimo rekomenduotą kelią, kun. Aloyzas, kuomet leisdavo sveikata, vykdavo į gimtinę maldai prie mamos kapo.
Vardas Aloyzas Švėkšnoje jau senokai įgavo naują asociaciją, tai - tarsi sinonimas žmogaus, kuris visą savo egzistenciją atiduoda kitiems: viltį, paguodą, meilę, šilumą, atjautą, šviesą, būties džiaugsmą...
Velionio kūnas laidojamas 2014 m. kovo 10 d. 11.00 val. Švėkšnos bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje.
1965.06.04 - 1968.05.16 Tauragės parapijos vikaru, 1968.05.16 - 1976.06.10 Kuršėnų parapijos vikaru, 1976.06.10- 1977.05.24 vikaru Šilalėje. 1977.05.24 - 1980.04.21 - Kruopių ir Žukančių administratorius, o nuo 1978.06.22 t klebono teisėmis rūpinosi ir Šakynos parapija.
1980.04.21 - 1980.09.29 atleistas nuo visų pareigų gydėsi, o 1980.09.29 - 1988.06.03 antrą kartą paskiriamas į Šilalę vikaru. Nuo 1988.06.03 iki mirties buvo Švėkšnos parapijoje altaristu.
Parapijiečiai prisimins kun. Aloyzą, kaip niekada nestokojantį geros nuotaikos, dosniai dovanojantį savo širdies šilumą ir save kitiems, propaguojantį toleranciją, žmogaus būties prasmės vertybes.
Dievo tarnas mylėjo savo kunigišką tarnystę ir ją uoliai vykdė. Jis mokėjo surasti tinkamą žodį ir suprasti tiek jauną, tiek vyresnį. Tarnauti Jam – ir džiaugsmas, ir garbė. Kur kun. Aloyzas bebūtų buvęs, su kuo bebūtų susitikęs, nešė šviesą, nešė vilties žibintą, kad galėtų priminti, jog yra išgelbėjimas bei Viešpats mus myli.
Visą tarnystės parapijiečiams laikotarpį Švėkšnoje kartu dirbęs prelatas Petras Vincentas Stukas pasakojo, jog į kunigystės kelią jį pastumėjo mama, kuri buvusi itin religinga. Šeima gyveno vargingai, o tėvelis nebuvo jaunuoliui tinkamas doro gyvenimo pavyzdys. Dėkodamas mamai už gyvenimo rekomenduotą kelią, kun. Aloyzas, kuomet leisdavo sveikata, vykdavo į gimtinę maldai prie mamos kapo.
Vardas Aloyzas Švėkšnoje jau senokai įgavo naują asociaciją, tai - tarsi sinonimas žmogaus, kuris visą savo egzistenciją atiduoda kitiems: viltį, paguodą, meilę, šilumą, atjautą, šviesą, būties džiaugsmą...
Velionio kūnas laidojamas 2014 m. kovo 10 d. 11.00 val. Švėkšnos bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje.
