Šiemet sukako 150 metų kai gimė kraštietis kanauninkas, vėliau prelatas, apaštalinis protonotaras, Steigiamojo Seimo narys, Krikščionių demokratų partijos narys, Vasario 16-osios akto signataras, VDU profesorius Kazimieras Steponas Šaulys.
Šiai progai Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filialo bibliotekininkė parengė literatūros parodą „Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys“.
Šiai progai Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Inkaklių filialo bibliotekininkė parengė literatūros parodą „Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys“.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju
K. S. Šaulys gyveno 92 metus. Tai ištisa epocha, lėmusi mūsų valstybei daugybę istorinių sukrėtimų ir perversmų. Ilgą gyvenimo dalį signataras nugyveno carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje, kur pradėjo bažnytinę karjerą, ugdė siekį sukurti bei išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Parodoje eksponuojamoje medžiagoje išsamiai atskleidžiamas K. S. Šaulio gyvenimas, pateikiama fotokopijų iš įvairių gyvenimo tarpsnių, atsiliepimų apie jį.
K. S. Šaulys –gabus mokinys, sumanus tikybos mokytojas bei kapelionas mokyklose, aktyvus visuomenininkas, geidžiamas universitetų profesorius, politikas, siekęs laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Jis daug skelbėsi įvairiuose to laikmečio lietuvių ir lenkų katalikiškuose laikraščiuose bei žurnaluose. Gyvenimo vėjai 1944-ųjų vasarą nubloškė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją, Luganą. Čia, emigracijoje, K. S. Šaulys aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, kuriant Šveicarijos lietuvių bendruomenę.
Mirė 1964 m. gegužės 9 d. brigitiečių vienuolyne, palaidotas kapinėse, esančiose netoli Lugano. 1968 m. palaikai perkelti į lietuvių koplyčią Campo Verano kapinėse Romoje.
Talpų, elegantiškos laikysenos ir išvaizdos K. S. Šaulio portretą 1951 m. pateikė prelatas Mykolas Krupavičius: „Lieknas, tiesus kaip miško pušelė. Galva nešama tiesiai, judesiai laisvi, natūralūs. Šypsena neapleidžia lūpų, net tada, kada jis vienas eina. Veidas ramus ir giedras. /…/ Elegantiškas, žino visas poniškas manieras. Ir salonuose moka laikytis, tarsi būtų rūmuose gimęs. Mėgsta draugiją ir joje jaukiai jaučiasi. Ar su ministeriais kalbės, ar su kaimo ūkininku – Šaulys tas pats. Kalbos netrūksta. Tema vis susiranda. Bet ne plepys. Vyras aukštos inteligencijos, stipriai apsiskaitęs. Gali kalbėti įvairių sričių temomis. Kokia išorė, toks ir vidus. Charakteris lygus, kaip nušlifuotas. Kokia bebūtų atmosfera ir aplinka, Šaulys nepajudinamas. Stovi kaip uola.“
Paroda Inkaklių filiale bus eksponuojama iki balandžio 30 d. Kviečiame iš arčiau susipažinti su kraštiečio K. S. Šaulio gyvenimu ir veikla.
K. S. Šaulys gyveno 92 metus. Tai ištisa epocha, lėmusi mūsų valstybei daugybę istorinių sukrėtimų ir perversmų. Ilgą gyvenimo dalį signataras nugyveno carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje, kur pradėjo bažnytinę karjerą, ugdė siekį sukurti bei išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Parodoje eksponuojamoje medžiagoje išsamiai atskleidžiamas K. S. Šaulio gyvenimas, pateikiama fotokopijų iš įvairių gyvenimo tarpsnių, atsiliepimų apie jį.
K. S. Šaulys –gabus mokinys, sumanus tikybos mokytojas bei kapelionas mokyklose, aktyvus visuomenininkas, geidžiamas universitetų profesorius, politikas, siekęs laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Jis daug skelbėsi įvairiuose to laikmečio lietuvių ir lenkų katalikiškuose laikraščiuose bei žurnaluose. Gyvenimo vėjai 1944-ųjų vasarą nubloškė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją, Luganą. Čia, emigracijoje, K. S. Šaulys aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje, kuriant Šveicarijos lietuvių bendruomenę.
Mirė 1964 m. gegužės 9 d. brigitiečių vienuolyne, palaidotas kapinėse, esančiose netoli Lugano. 1968 m. palaikai perkelti į lietuvių koplyčią Campo Verano kapinėse Romoje.
Talpų, elegantiškos laikysenos ir išvaizdos K. S. Šaulio portretą 1951 m. pateikė prelatas Mykolas Krupavičius: „Lieknas, tiesus kaip miško pušelė. Galva nešama tiesiai, judesiai laisvi, natūralūs. Šypsena neapleidžia lūpų, net tada, kada jis vienas eina. Veidas ramus ir giedras. /…/ Elegantiškas, žino visas poniškas manieras. Ir salonuose moka laikytis, tarsi būtų rūmuose gimęs. Mėgsta draugiją ir joje jaukiai jaučiasi. Ar su ministeriais kalbės, ar su kaimo ūkininku – Šaulys tas pats. Kalbos netrūksta. Tema vis susiranda. Bet ne plepys. Vyras aukštos inteligencijos, stipriai apsiskaitęs. Gali kalbėti įvairių sričių temomis. Kokia išorė, toks ir vidus. Charakteris lygus, kaip nušlifuotas. Kokia bebūtų atmosfera ir aplinka, Šaulys nepajudinamas. Stovi kaip uola.“
Paroda Inkaklių filiale bus eksponuojama iki balandžio 30 d. Kviečiame iš arčiau susipažinti su kraštiečio K. S. Šaulio gyvenimu ir veikla.
Daiva Milkerienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Inkaklių filialo bibliotekininkė
Silutesvb.lt
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Inkaklių filialo bibliotekininkė
Silutesvb.lt
