Lithuaniatribune.com nuotr. Nesenai pranešėme, kad prie Lietuvos garsinimo kosmoso srityje prisideda ir švėkšniškis. Švėkšnos mokyklą 2001 m. baigęs Pranas Kuzas dalyvavo kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą, kuris į kosmosą pakilo sausio 9 d.
Pateikiame Laimos Putriuvienės parengtą straipsnį-interviu apie Praną.
Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei (dirba Švėkšnos bendruomenės slaugytoja) , išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Pateikiame Laimos Putriuvienės parengtą straipsnį-interviu apie Praną.
Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei (dirba Švėkšnos bendruomenės slaugytoja) , išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.
Pranas Kuzas
Gimimo data ir vieta: 1983, Švėkšna
Išsimokslinimas
2007 – 2011 m. Studijos Matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje.
2005 – 2007 m. KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas. Matavimų inžinerijos mokslo magistro kvalifikacinis laipsnis.
2001 – 2005 m. KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas. Elektronikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
1989 – 2001 m. Švėkšnos „Saulės“ vidurinė mokykla.
Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje
Doktorantūros metu atliktų tyrimų rezultatai buvo panaudoti kuriant realias matavimo sistemas, kurios įdiegtos vykdant sutartis ir projektus su Lietuvos ir užsienio institucijomis.
Darbinė veikla
Nuo 2009 m. jaun. mokslo darbuotojas KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Elektroninių ir matavimo sistemų katedroje.
Mokslinė veikla
Disertacijos tema paskelbti 6 moksliniai straipsniai, iš jų 2 straipsniai mokslinės informacijos instituto (ISI) pagrindinio sąrašo leidiniuose, 1 straipsnis kituose Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, 2 straipsniai – recenzuojamuose Lietuvos leidiniuose, 1 straipsnis –kituose užsienio leidiniuose. Pagrindiniai darbo rezultatai pristatyti 4 tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Mokslinių interesų sritys
Vaizdų apdorojimas optiniuose geometrinių dydžių matavimuose, poslinkių ir kampinių posūkių matavimas nanometrine skyra, inovatyvių brūkšninių elementų vaizdų apdorojimo algoritmų matavimo rezultatų neapibrėžties analizė, modernūs ir inovatyvūs matavimo metodai.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.
Pranas Kuzas
Gimimo data ir vieta: 1983, Švėkšna
Išsimokslinimas
2007 – 2011 m. Studijos Matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantūroje.
2005 – 2007 m. KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas. Matavimų inžinerijos mokslo magistro kvalifikacinis laipsnis.
2001 – 2005 m. KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas. Elektronikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
1989 – 2001 m. Švėkšnos „Saulės“ vidurinė mokykla.
Dalyvavimas kitų organizacijų veikloje
Doktorantūros metu atliktų tyrimų rezultatai buvo panaudoti kuriant realias matavimo sistemas, kurios įdiegtos vykdant sutartis ir projektus su Lietuvos ir užsienio institucijomis.
Darbinė veikla
Nuo 2009 m. jaun. mokslo darbuotojas KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Elektroninių ir matavimo sistemų katedroje.
Mokslinė veikla
Disertacijos tema paskelbti 6 moksliniai straipsniai, iš jų 2 straipsniai mokslinės informacijos instituto (ISI) pagrindinio sąrašo leidiniuose, 1 straipsnis kituose Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, 2 straipsniai – recenzuojamuose Lietuvos leidiniuose, 1 straipsnis –kituose užsienio leidiniuose. Pagrindiniai darbo rezultatai pristatyti 4 tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Mokslinių interesų sritys
Vaizdų apdorojimas optiniuose geometrinių dydžių matavimuose, poslinkių ir kampinių posūkių matavimas nanometrine skyra, inovatyvių brūkšninių elementų vaizdų apdorojimo algoritmų matavimo rezultatų neapibrėžties analizė, modernūs ir inovatyvūs matavimo metodai.
