Sportas.info nuotr.
Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėjai, Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) tarybos narei profesorei dr. Astai Šarkauskienei gegužės 8 d. sukanka 50 metų. Moteris gimė ir augo Švėkšnoje. Profesorę treniravo garsi trenerių šeima – Zita ir Medardas Urmulevičiai. O pati pirmoji trenerė antroje klasėje buvo Zitos Urmulevičienės sesuo – Jovita Ūselytė. Sportininkė bėgiojo vidutinius ir ilguosius nuotolius.
Internetiniame portale Sportas.info publikuojamas interviu su gerb. profesore. Pateikiame jo fragmentą:
„Esate glaudžiai susijusi su sportu: gimėte ir augote Švėkšnoje, jus treniravo legendinis treneris Medardas Urmulevičius, bėgiojote vidutinius ir ilguosius nuotolius (1500 m ir 3000 m), kaip sekėsi bėgimo take?
Teisingiau pasakius, mano treniravo garsių trenerių šeima – Zita ir Medardas Urmulevičiai. O pati pirmoji trenerė antroje klasėje buvo Zitos Urmulevičienės sesuo – Jovita Ūselytė.
Šie trys sporto pedagogai dirbo vieningai: trenerė Jovita ugdė mažuosius sportininkus, po to perimdavo trenerė Zita ir tik vėliau treniravo Medardas.
Pradėjome žaidimais, o nuo ketvirtos klasės treniruočių pagrindas buvo lengvoji atletika.
Septintoje klasėje pionieriškosios keturkovės varžybose mūsų mergaičių komanda tapo Lietuvos čempione ir pirmą kartą teko dalyvauti tuometinės Tarybų Sąjungos čempionate.
Prisimenu, mus pristatydavo: Lietuva, Švėkšnos pirmoji vidurinė mokykla. Keturkovėje atsiskleidė mūsų stipriosios pusės: geriausiai sekėsi bėgti 500 m nuotolį.
Pradėjau treniruotis vidutinių nuotolių bėgimo rungtyse. Sekėsi gerai, buvau Lietuvos rinktinės narė.
Šilutės rajono vidutinių nuotolių bėgimo rekordai priklausė garsioms bėgikėms Laimai Baikauskaitei bei Birutei Skurdelytei.
Labai džiaugiausi, kai pavyko šiuos rekordus pagerinti. Beje, kad ir kaip bebūtų keista, bet jie nepagerinti iki šiol.
Tais laikais bėgikų treniruočių stovyklos būdavo rengiamos Druskininkuose ir Ašchabade. Per vieną stovyklų Ašchabade susipažinau su treneriu profesoriumi Povilu Karobliu, kuris su žmona Felicija treniravo mane, studijuojant Vilniau pedagoginiame universitete.
Pirmaisiais studijų metais bėgimo rezultatai nebuvo geri – tam įtakos turėjo priaugtas svoris, ligos. Atsigavau tik trečiaisiais studijų metais, bet tada ištekėjau.
Kadangi vyras taip pat buvo sportininkas, tai nutarėme, kad du sportininkai šeimoje negali būti, ir vienam reikia baigti sportinę karjerą. Nors buvo ir labai sunku, bet šiam žingsniui pasiryžau aš.
Iki šiol jaučiau skolą savo treneriams. Kaip padėką jiems, pagaliau parengiau (liko tik leidybos darbai) metodinę knygą „Lengvoji atletika“ (5-8 klasių mokytojui).
Nuoširdžiai dėkoju savo pirmiesiems treneriams Jovitai Ūselytei, Zitai ir Medardui Urmulevičiams, kurie mane supažindino su lengvąja atletika.
Jie ne tik mokė bėgimo, metimų, šuolių technikos veiksmų, ugdė fizines ypatybes, bet ir formavo vertybių sistemą, skatino turėti tikslą ir jo siekti.
Labai esu dėkinga ir šviesaus atminimo treneriams Felicijai ir Poviliui Karobliams, kurie, įstojus studijuoti, mane toliau kryptingai ugdė kaip sportininkę ir asmenybę."
Pilnas interviu: Sportas.info: "Profesorė Asta Šarkauskienė: „Esu laiminga, kad turiu galimybę dirbti tai, kas man patinka“.
„Esate glaudžiai susijusi su sportu: gimėte ir augote Švėkšnoje, jus treniravo legendinis treneris Medardas Urmulevičius, bėgiojote vidutinius ir ilguosius nuotolius (1500 m ir 3000 m), kaip sekėsi bėgimo take?
Teisingiau pasakius, mano treniravo garsių trenerių šeima – Zita ir Medardas Urmulevičiai. O pati pirmoji trenerė antroje klasėje buvo Zitos Urmulevičienės sesuo – Jovita Ūselytė.
Šie trys sporto pedagogai dirbo vieningai: trenerė Jovita ugdė mažuosius sportininkus, po to perimdavo trenerė Zita ir tik vėliau treniravo Medardas.
Pradėjome žaidimais, o nuo ketvirtos klasės treniruočių pagrindas buvo lengvoji atletika.
Septintoje klasėje pionieriškosios keturkovės varžybose mūsų mergaičių komanda tapo Lietuvos čempione ir pirmą kartą teko dalyvauti tuometinės Tarybų Sąjungos čempionate.
Prisimenu, mus pristatydavo: Lietuva, Švėkšnos pirmoji vidurinė mokykla. Keturkovėje atsiskleidė mūsų stipriosios pusės: geriausiai sekėsi bėgti 500 m nuotolį.
Pradėjau treniruotis vidutinių nuotolių bėgimo rungtyse. Sekėsi gerai, buvau Lietuvos rinktinės narė.
Šilutės rajono vidutinių nuotolių bėgimo rekordai priklausė garsioms bėgikėms Laimai Baikauskaitei bei Birutei Skurdelytei.
Labai džiaugiausi, kai pavyko šiuos rekordus pagerinti. Beje, kad ir kaip bebūtų keista, bet jie nepagerinti iki šiol.
Tais laikais bėgikų treniruočių stovyklos būdavo rengiamos Druskininkuose ir Ašchabade. Per vieną stovyklų Ašchabade susipažinau su treneriu profesoriumi Povilu Karobliu, kuris su žmona Felicija treniravo mane, studijuojant Vilniau pedagoginiame universitete.
Pirmaisiais studijų metais bėgimo rezultatai nebuvo geri – tam įtakos turėjo priaugtas svoris, ligos. Atsigavau tik trečiaisiais studijų metais, bet tada ištekėjau.
Kadangi vyras taip pat buvo sportininkas, tai nutarėme, kad du sportininkai šeimoje negali būti, ir vienam reikia baigti sportinę karjerą. Nors buvo ir labai sunku, bet šiam žingsniui pasiryžau aš.
Iki šiol jaučiau skolą savo treneriams. Kaip padėką jiems, pagaliau parengiau (liko tik leidybos darbai) metodinę knygą „Lengvoji atletika“ (5-8 klasių mokytojui).
Nuoširdžiai dėkoju savo pirmiesiems treneriams Jovitai Ūselytei, Zitai ir Medardui Urmulevičiams, kurie mane supažindino su lengvąja atletika.
Jie ne tik mokė bėgimo, metimų, šuolių technikos veiksmų, ugdė fizines ypatybes, bet ir formavo vertybių sistemą, skatino turėti tikslą ir jo siekti.
Labai esu dėkinga ir šviesaus atminimo treneriams Felicijai ir Poviliui Karobliams, kurie, įstojus studijuoti, mane toliau kryptingai ugdė kaip sportininkę ir asmenybę."
Pilnas interviu: Sportas.info: "Profesorė Asta Šarkauskienė: „Esu laiminga, kad turiu galimybę dirbti tai, kas man patinka“.
