E. Barauskienė Violeta Astrauskienė
Šaltą, vėjuotą penktadienio popietę, Švėkšnos seniūnijos salėn rinkosi švėkšniškiai ir mokyklinis jaunimas susitikti su Priekulės mokytoja, kraštotyrininke, 2013 metų Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureate, knygų „Vyžeikių karalienė“ (apie Ievą Simonaitytę), „Žodi, nekrisk ant akmens“ (apie Martyną Mažvydą), „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ (apie Abraomą Kulvietį), „Karūna žalčių karaliui“ (istorinių pasakojimų knyga apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki žemaičių krikšto 1413 metais) Edita Barauskiene.
Šaltą, vėjuotą penktadienio popietę, Švėkšnos seniūnijos salėn rinkosi švėkšniškiai ir mokyklinis jaunimas susitikti su Priekulės mokytoja, kraštotyrininke, 2013 metų Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureate, knygų „Vyžeikių karalienė“ (apie Ievą Simonaitytę), „Žodi, nekrisk ant akmens“ (apie Martyną Mažvydą), „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“ (apie Abraomą Kulvietį), „Karūna žalčių karaliui“ (istorinių pasakojimų knyga apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki žemaičių krikšto 1413 metais) Edita Barauskiene.
Natūralu, kad išvydus tokio formato ir apimties knygą „Karūna žalčių karaliui“, trumpam prarandi amą ir mintyse kyla natūrali abejonė: „Ar užteks jėgų ir valios ją perskaityti...“ Kilusias abejones išsklaidė pati autorė, nuraminusi, kad visiškai nebūtina knygą skaityti visą ir iš karto. Galima tiesiog skaityti atskirus istorinius pasakojimus: apie kuršius, prūsus ar žemaičių krikštą.
Lituanistė V. Šimkuvienė, kalbėjusi renginio metu, pastebėjo, kad knygos „Karūna žalčių karaliui“ istoriniai pasakojimai nuo istorijos veikalų skiriasi gyvais emocingais pasakojimais, kupinais vaizdingų palyginimų ir metaforų, o istorijos spragos sumaniai užpildomos fantazija, kas skaitytojui leidžia be didelių fizinių pastangų įveikti tuos penkis šimtus su trupučiu puslapius.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė O. Pintverienė viešnią pasveikinusi su J. Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatės vardu už knygą „Karūna žalčių karaliui“, džiaugėsi, kad rašytojai gyvais ir įdomiais pasakojimais pavyko priartinanti istoriją prie šių dienų, o vaizdžia beletristine kalba papasakoti visą mūsų protėvių baltų istorinę kelionę, nuo pirmųjų, dar taikiųjų misionierių Adalberto ir Brunono misijų ketinant apkrikštyti prie Baltijos gyvenančias pagonių gentis, perbėgant ištisus šimtmečius trukusios kruvinos Lietuvos krikšto istorija ir Lietuvos valdovus - Mindaugą, Gediminą, Kęstutį, Jogailą, Vytautą, jų požiūrį į krikščionybę, galiausiai pasibaigusius pergale Žalgirio laukuose ir žemaičių krikštu 1413 metais.
Pasiklausę Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos gitaristų koncerto, šiek tiek su kraštietės rašytojos Editos Barauskienės ir knygos sutiktuvių organizatorėmis: „Saulės“ gimnazijos bibliotekininke R. Šarkiene, Švėkšnos bibliotekos filialo bibliotekininke D. Litviniene, draugijos „Tėviškė“ pirmininke O. Pintveriene ir lituaniste V. Šimkuviene, nupūtę dulkes nuo savųjų Lietuvos istorijos žinių, padėkoję viešniai, dar neskubėjome skirstytis, žvarbą norėjome ištirpdyti karšta arbata, saldumynais ir prisiminimais.
Lituanistė V. Šimkuvienė, kalbėjusi renginio metu, pastebėjo, kad knygos „Karūna žalčių karaliui“ istoriniai pasakojimai nuo istorijos veikalų skiriasi gyvais emocingais pasakojimais, kupinais vaizdingų palyginimų ir metaforų, o istorijos spragos sumaniai užpildomos fantazija, kas skaitytojui leidžia be didelių fizinių pastangų įveikti tuos penkis šimtus su trupučiu puslapius.
Švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ pirmininkė O. Pintverienė viešnią pasveikinusi su J. Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatės vardu už knygą „Karūna žalčių karaliui“, džiaugėsi, kad rašytojai gyvais ir įdomiais pasakojimais pavyko priartinanti istoriją prie šių dienų, o vaizdžia beletristine kalba papasakoti visą mūsų protėvių baltų istorinę kelionę, nuo pirmųjų, dar taikiųjų misionierių Adalberto ir Brunono misijų ketinant apkrikštyti prie Baltijos gyvenančias pagonių gentis, perbėgant ištisus šimtmečius trukusios kruvinos Lietuvos krikšto istorija ir Lietuvos valdovus - Mindaugą, Gediminą, Kęstutį, Jogailą, Vytautą, jų požiūrį į krikščionybę, galiausiai pasibaigusius pergale Žalgirio laukuose ir žemaičių krikštu 1413 metais.
Pasiklausę Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos gitaristų koncerto, šiek tiek su kraštietės rašytojos Editos Barauskienės ir knygos sutiktuvių organizatorėmis: „Saulės“ gimnazijos bibliotekininke R. Šarkiene, Švėkšnos bibliotekos filialo bibliotekininke D. Litviniene, draugijos „Tėviškė“ pirmininke O. Pintveriene ir lituaniste V. Šimkuviene, nupūtę dulkes nuo savųjų Lietuvos istorijos žinių, padėkoję viešniai, dar neskubėjome skirstytis, žvarbą norėjome ištirpdyti karšta arbata, saldumynais ir prisiminimais.
