Registracijos fotokopija Aistringas Švėkšnos naujienų skaitytojas (pats taip sakė:)) Domas Žiogas tyrinėją savo giminės istoriją, todėl dažnai ieško medžiagos įvairiausiuose archyvuose.
Atliktus tyrimus p. Domas žadėjo pateikti ir Švėkšnos naujienoms, kai tik juos pabaigs. Tarp savo surinktų duomenų tyrinėtojas atrado ir Švėkšnos grafų Janinos Pliaterienės ir Jurgio Pliaterio santuokos registracijos fotokopiją. Ačiū kad dalinatės su mumis.
Atliktus tyrimus p. Domas žadėjo pateikti ir Švėkšnos naujienoms, kai tik juos pabaigs. Tarp savo surinktų duomenų tyrinėtojas atrado ir Švėkšnos grafų Janinos Pliaterienės ir Jurgio Pliaterio santuokos registracijos fotokopiją. Ačiū kad dalinatės su mumis.
Primename, kad nesenai rašėme, jog skaitytoją Sigita, nufotografavusi Janinos Pliaterienės amžinojo poilsio vietą, užfiksavo keistus baltus siluetus: "Švėkšnoje siaučia vaiduokliai?"
Janina Pliaterienė (1890–1940 m. rugsėjo 9 d. Kaune) – kilusi iš garsios Pliaterių giminės.
Vilkėno dvarininko grafo Aleksandro Konstantino Mykolo Pliaterio ir Marijos Ciechanovaitės (lenk. Maria Ciechanowiecka herbu Dąbrowa) duktė.1
912 m. rugsėjo 17 d. ištekėjo už tėvo pusbrolio sūnaus, Švėkšnos grafo Jurgio Florijono Felicijaus Pliaterio. 1913 m. gruodžio 20 d. jiems gimė sūnus Aleksandras Adomas. Sesuo Olga taip pat ištekėjo už Daugpilio Kirupo dvaro paveldėtojo Adomo Liudviko Pliaterio Zyberko (Adam Ludwik herbu Plater-Zyberk z Broelu h. Plater).
1923 m., vykstant žemės reformai, grafienė Janina Pliaterienė apsigyveno paveldėtame Vilkėno dvare. Gyventi atskirai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.
Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, 1925 m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau 1940 m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis 1941 m. ištremtas į Sibirą, kur 1943 m. mirė nuo išsekimo.
Vilkėno dvarininko grafo Aleksandro Konstantino Mykolo Pliaterio ir Marijos Ciechanovaitės (lenk. Maria Ciechanowiecka herbu Dąbrowa) duktė.1
912 m. rugsėjo 17 d. ištekėjo už tėvo pusbrolio sūnaus, Švėkšnos grafo Jurgio Florijono Felicijaus Pliaterio. 1913 m. gruodžio 20 d. jiems gimė sūnus Aleksandras Adomas. Sesuo Olga taip pat ištekėjo už Daugpilio Kirupo dvaro paveldėtojo Adomo Liudviko Pliaterio Zyberko (Adam Ludwik herbu Plater-Zyberk z Broelu h. Plater).
1923 m., vykstant žemės reformai, grafienė Janina Pliaterienė apsigyveno paveldėtame Vilkėno dvare. Gyventi atskirai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.
Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, 1925 m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau 1940 m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis 1941 m. ištremtas į Sibirą, kur 1943 m. mirė nuo išsekimo.
Jurgis Pliateris II (1875 m. rugpjūčio 19 d. Švėkšnoje – 1943 m. sausio 22 d. Syktyvkare, Komija) – grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas. Adomo Pliaterio sūnus ir Aleksandro Pliaterio tėvas.
Pradžios mokslus dėstė namų mokytojai. Dešimties metų laisvai kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai ir vokiškai. Kiek paaugęs buvo išsiųstas mokytis į Petrapilį, į Kadetų korpusą, kurį 1897 m. baigė kornetu. Jaunas kavalerijos jaunesnysis leitenantas buvo paskirtas į rinktinį gvardijos kavalergardų pulką Petrapilyje. Tarnaudamas karininku ėmė mokytis lietuvių kalbos, kurią dėstė švėkšniškis Karo medicinos akademijos studentas K. Oželis. Per 15 karinės tarnybos metų buvo apdovanotas Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos ir Siamo ordinais. 1910 m. paskirtas Rusijos karo atašė padėjėju Prancūzijoje. 1912 m. išėjo atsargon pulkininko laipsniu ir grįžo Švėkšnon.
1912 m. rugsėjo 4 d. vedė grafaitę Janiną Pliaterytę iš Vilkėno dvaro. Rūpinosi Švėkšnos dvaro ir miestelio reikalais. Švėkšnos bažnyčiai Šveicarijoje nupirko bokšto laikrodį. Parke pastatydino skulptūras „Diana“, „Saulės laikrodis“, kitoje gatvės pusėje – „Šv. Florijonas“. Jo pastangomis sienos perėjimo punktas iš Voverių prie kelio į Ramučius perkeltas į Inkaklius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas ir paskirtas Pskovo atsarginių brigados štabo viršininku, vėliau – kavalerijos arklių punkto viršininko padėjėju Lugos mieste. 1918 m. vasarą grįžo Švėkšnon.
Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, per 1923 m. žemės reformą prarado didesnę dalį savo valdų. Po 1925 m. Švėkšnos gaisro dalį parko atidavė statyti gimnazijos rūmams. 1935 m. mirus motinai Genovaitei, paveldėjo jos bute Paryžiuje buvusius meno kūrinius, kurie buvo atgabenti Švėkšnon. 1940 m. prasidėjus rusų okupacijai išvarytas iš namų, nusisavintas visas jo turtas, išvežti meno kūriniai, o biblioteka ir dvaro archyvas „Genovaitės“ viloje įsikūrusių tarybinių pasieniečių sudeginti. Žmona mirė 1940 m. rugsėjo 9 d., o 1941 m. birželio 14 d. Pliateris ištremtas į Sibirą netoli Syktyvkaro, kur po pusantrų metų mirė nuo išsekimo.
Pradžios mokslus dėstė namų mokytojai. Dešimties metų laisvai kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai ir vokiškai. Kiek paaugęs buvo išsiųstas mokytis į Petrapilį, į Kadetų korpusą, kurį 1897 m. baigė kornetu. Jaunas kavalerijos jaunesnysis leitenantas buvo paskirtas į rinktinį gvardijos kavalergardų pulką Petrapilyje. Tarnaudamas karininku ėmė mokytis lietuvių kalbos, kurią dėstė švėkšniškis Karo medicinos akademijos studentas K. Oželis. Per 15 karinės tarnybos metų buvo apdovanotas Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos ir Siamo ordinais. 1910 m. paskirtas Rusijos karo atašė padėjėju Prancūzijoje. 1912 m. išėjo atsargon pulkininko laipsniu ir grįžo Švėkšnon.
1912 m. rugsėjo 4 d. vedė grafaitę Janiną Pliaterytę iš Vilkėno dvaro. Rūpinosi Švėkšnos dvaro ir miestelio reikalais. Švėkšnos bažnyčiai Šveicarijoje nupirko bokšto laikrodį. Parke pastatydino skulptūras „Diana“, „Saulės laikrodis“, kitoje gatvės pusėje – „Šv. Florijonas“. Jo pastangomis sienos perėjimo punktas iš Voverių prie kelio į Ramučius perkeltas į Inkaklius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas ir paskirtas Pskovo atsarginių brigados štabo viršininku, vėliau – kavalerijos arklių punkto viršininko padėjėju Lugos mieste. 1918 m. vasarą grįžo Švėkšnon.
Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, per 1923 m. žemės reformą prarado didesnę dalį savo valdų. Po 1925 m. Švėkšnos gaisro dalį parko atidavė statyti gimnazijos rūmams. 1935 m. mirus motinai Genovaitei, paveldėjo jos bute Paryžiuje buvusius meno kūrinius, kurie buvo atgabenti Švėkšnon. 1940 m. prasidėjus rusų okupacijai išvarytas iš namų, nusisavintas visas jo turtas, išvežti meno kūriniai, o biblioteka ir dvaro archyvas „Genovaitės“ viloje įsikūrusių tarybinių pasieniečių sudeginti. Žmona mirė 1940 m. rugsėjo 9 d., o 1941 m. birželio 14 d. Pliateris ištremtas į Sibirą netoli Syktyvkaro, kur po pusantrų metų mirė nuo išsekimo.
pgl. Wikipedia.org
