Ką tik visoje Lietuvoje nuaidėjo mokyklų skambučiai, kurie garsiai paskelbė, jog pagaliau prasidėjo nauji mokslo metai. Vieni šios dienos laukė su jauduliu, kiti – kupini susidomėjimo, o treti – mokyklinio šurmulio nepasiilgo visai. Ta proga nusprendėme pakalbinti du jauniausius Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius apie tai, kaip jie prisimena savo mokyklos laikus. Zigmantas Merliūnas ir Žygimantas Kurlianskas pasakoja, ko pasisėmė iš mokyklinio suolo šalia matematikos formulių bei lietuvių kalbos taisyklių.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Jūs abu esate kilę iš Švėkšnos miestelio. Papasakokite, kokias popamokines veiklas ten lankėte? Ar buvote aktyvūs moksleiviai?
Zigmantas: „Mokykloje buvau vienas iš tų, kuris stengėsi išbandyti visus galimus būrelius ir veiklas. Nežinau, ar tai lėmė, jog gyvenau mažame miestelyje ir ten nebuvo didelės pasiūlos, ar tiesiog kirbėjo noras išbandyti viską? Tad užsiėmimų turėjau tikrai įvairių: nuo tų, kuriuos lankiau tik savaitę iki tų, kuriuos lankiau mokykloje ir net pratęsiau studijų metais. Būdamas pradinukas lankiau chorą, vokalinį ansamblį, akordeono klasę (pastarojoje išbuvau vos trijose pamokose...), vėliau atsirado tautiniai šokiai, lydėję mane iki pat mokyklos baigimo. Taip pat vyresnėse klasėse mano dėmesį patraukė lengvosios atletikos treniruotės ir mokinių tarybos veikla.“
Žygimantas: „Pirmoji mano „meilė“ buvo lengvoji atletika. Ją pradėjau lankyti dar antroje klasėje. Vėliau atsirado dailės būrelis, tautiniai šokiai. O vidurinėje mokykloje įsijungiau į mokinių klubo „Exit“ veiklas, taip pat šiek tiek teko prisiliesti prie mokinių savivaldos ir Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos.“
Ar visas šias veiklas lankėte savo noru? Gal teko „pakariauti“ su tėvais, priešinantis kai kurioms veikloms?
Zigmantas: „Turbūt vieninteles akordeono pamokas lankiau dėl to, kad tuo metu to norėjo mano tėvai... Bet todėl ir išbuvau tik trijose pamokose. Nors dabar kartais gailiuosi, kad mečiau jį, nes tokie instrumentai šiais laikais įgyja savito žavesio.“
Žygimantas: „Nežinau, tai pliusas ar minusas, bet su noru ir motyvacija niekada neturėjau problemų. Tai ir tėvams karo paskelbti neteko, nes visada norėjau išbandyti naujus dalykus.“
Supratau, kad mokykloje abu tikrai buvote aktyvūs. Ar galėtumėte įvardinti, kurios iš jūsų minėtų veiklų davė daugiausiai patirties ir žinių? Kodėl?
Žygimantas: „Nemanau, jog čia būtų galima išskirti vieną veiklą. Sportiniai užsiėmimai ugdė discipliną, atkaklumą, kovingumą ir tuo pačiu garbingos kovos supratimą. Tautiniuose šokiuose, kaip juokaudavo mano šokių vadovė, tiesinome sporto sutraumuotas kojas. Nors iš tiesų, tai buvo turbūt patys geriausi laikai, nes su kolektyvo nariais tapome labai artimi. O kur dar tautiškumo ugdymas ir prisilietimas prie senolių papročių! Mokinių klubo veikloje galėjau atsiskleisti kaip organizatorius, kūrybininkas ir išbandyti savo oratorystės gebėjimus. Na, o su savivalda dar ir dabar turiu reikalų, tik jau ne mokinių, o rajono lygmeniu.“
Zigmantas: „Galiu pritarti kiekvienam Žygimanto teiginiui ir išvardinti tik dar daugiau pliusų!“
Kaip šios veiklos paveikė jūsų dabartinį gyvenimą? Kaip manote, ar būtų kas nors susiklostę kitaip, jei nebūtumėte buvę tokie aktyvūs popamokinėje veikloje?
Zigmantas: „Manau, kad tikrai viskas būtų buvę kitaip. Juk pirmiausia tautinis menas man davė nuostabią žmoną!? Nes jeigu ne tautinis ansamblis, kurį lankėme kartu, vargu ar mūsų keliai būtų susikirtę. O veikla mokinių taryboje suformavo polinkį į politiką, kurios kartą paragavęs, kaip matote, negaliu sustoti iki šiol“?
Žygimantas: „Ko gero, tikrai viskas būtų susiklostę kitaip, nes šios veiklos suformavo charakterio savybes, išugdė pomėgius ir padėjo atrasti savo identitetą.“
Manau, kad būdami tokie aktyvūs popamokinių veiklų dalyviai, per eilę metų tikrai prikaupėte daugybę įsimintinų įvykių. Papasakokite apie juos plačiau.
Zigmantas: „Mokyklos laikais turbūt vienas įsimintiniausių įvykių buvo Lietuvos dainų šventės, kuriose teko dalyvauti su šokių kolektyvu „Saulė“. Taip pat ypač reikšmingomis tapo pergalės su mokyklos lengvosios atletikos komanda Lietuvos kaimo mokyklų čempionate. Ir galiausiai - dalyvavimas mokomajame Europos parlamente, kai nacionalinėje sesijoje tris dienas posėdžiavome Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose ir bandėme pagal tuometinį savo suvokimą spręsti Lietuvai aktualius klausimus. Paaugliui iš mažo miestelio tai buvo neapsakomas jausmas!“
Žygimantas: „Aš irgi esu išsaugojęs daugybę įvairiausių prisiminimų. Nuo pasirodymo metu užmirštų tautinio šokio žingsnelių iki prizinės vietos Lietuvos jaunučių čempionate trišuolio rungtyje. Visos tos veiklos suteikė labai platų spektrą emocijų.“
O ką pasakytumėte šia tema vaikams ir jaunimui, kurie dabar, būdami moksleiviais, nieko nelanko ir niekuo papildomai nenori užsiimti?
Zigmantas: „Eikite, bandykite ir dalyvaukite visur, kur įmanoma. Nes kol to neišbandei savo kailiu, tikrai nežinosi, ar tau patinka. Tikiu, kad mokykloje labai svarbu yra mokytis ir bendruosius, standartinius dalykus, bet iš savo patirties galiu paliudyti, jog popamokinė veikla kartis duoda daug daugiau negu pamokos.“
Žygimantas: „Nebijoti ir nedvejoti. Nes abejoja visi, tiesiog kiti tas savo abejones ir baimes peržengia. Juk blogiausia, kas gali nutikti – nepatiks užsiėmimas. Valio! Būsite išbandę ir nekils klausimų: „o kas jeigu?“ Pozityvioji tokio pabandymo pusė – užmegztos draugystės visam gyvenimui, istorijomis ir patirtimis džiaugsitės dar ilgai baigę mokyklą, o įgytų žinių bei įgūdžių bagažas pravers ateityje ir gal net padės atrasti savo kelią.“
Jūs abu esate kilę iš Švėkšnos miestelio. Papasakokite, kokias popamokines veiklas ten lankėte? Ar buvote aktyvūs moksleiviai?
Zigmantas: „Mokykloje buvau vienas iš tų, kuris stengėsi išbandyti visus galimus būrelius ir veiklas. Nežinau, ar tai lėmė, jog gyvenau mažame miestelyje ir ten nebuvo didelės pasiūlos, ar tiesiog kirbėjo noras išbandyti viską? Tad užsiėmimų turėjau tikrai įvairių: nuo tų, kuriuos lankiau tik savaitę iki tų, kuriuos lankiau mokykloje ir net pratęsiau studijų metais. Būdamas pradinukas lankiau chorą, vokalinį ansamblį, akordeono klasę (pastarojoje išbuvau vos trijose pamokose...), vėliau atsirado tautiniai šokiai, lydėję mane iki pat mokyklos baigimo. Taip pat vyresnėse klasėse mano dėmesį patraukė lengvosios atletikos treniruotės ir mokinių tarybos veikla.“
Žygimantas: „Pirmoji mano „meilė“ buvo lengvoji atletika. Ją pradėjau lankyti dar antroje klasėje. Vėliau atsirado dailės būrelis, tautiniai šokiai. O vidurinėje mokykloje įsijungiau į mokinių klubo „Exit“ veiklas, taip pat šiek tiek teko prisiliesti prie mokinių savivaldos ir Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos.“
Ar visas šias veiklas lankėte savo noru? Gal teko „pakariauti“ su tėvais, priešinantis kai kurioms veikloms?
Zigmantas: „Turbūt vieninteles akordeono pamokas lankiau dėl to, kad tuo metu to norėjo mano tėvai... Bet todėl ir išbuvau tik trijose pamokose. Nors dabar kartais gailiuosi, kad mečiau jį, nes tokie instrumentai šiais laikais įgyja savito žavesio.“
Žygimantas: „Nežinau, tai pliusas ar minusas, bet su noru ir motyvacija niekada neturėjau problemų. Tai ir tėvams karo paskelbti neteko, nes visada norėjau išbandyti naujus dalykus.“
Supratau, kad mokykloje abu tikrai buvote aktyvūs. Ar galėtumėte įvardinti, kurios iš jūsų minėtų veiklų davė daugiausiai patirties ir žinių? Kodėl?
Žygimantas: „Nemanau, jog čia būtų galima išskirti vieną veiklą. Sportiniai užsiėmimai ugdė discipliną, atkaklumą, kovingumą ir tuo pačiu garbingos kovos supratimą. Tautiniuose šokiuose, kaip juokaudavo mano šokių vadovė, tiesinome sporto sutraumuotas kojas. Nors iš tiesų, tai buvo turbūt patys geriausi laikai, nes su kolektyvo nariais tapome labai artimi. O kur dar tautiškumo ugdymas ir prisilietimas prie senolių papročių! Mokinių klubo veikloje galėjau atsiskleisti kaip organizatorius, kūrybininkas ir išbandyti savo oratorystės gebėjimus. Na, o su savivalda dar ir dabar turiu reikalų, tik jau ne mokinių, o rajono lygmeniu.“
Zigmantas: „Galiu pritarti kiekvienam Žygimanto teiginiui ir išvardinti tik dar daugiau pliusų!“
Kaip šios veiklos paveikė jūsų dabartinį gyvenimą? Kaip manote, ar būtų kas nors susiklostę kitaip, jei nebūtumėte buvę tokie aktyvūs popamokinėje veikloje?
Zigmantas: „Manau, kad tikrai viskas būtų buvę kitaip. Juk pirmiausia tautinis menas man davė nuostabią žmoną!? Nes jeigu ne tautinis ansamblis, kurį lankėme kartu, vargu ar mūsų keliai būtų susikirtę. O veikla mokinių taryboje suformavo polinkį į politiką, kurios kartą paragavęs, kaip matote, negaliu sustoti iki šiol“?
Žygimantas: „Ko gero, tikrai viskas būtų susiklostę kitaip, nes šios veiklos suformavo charakterio savybes, išugdė pomėgius ir padėjo atrasti savo identitetą.“
Manau, kad būdami tokie aktyvūs popamokinių veiklų dalyviai, per eilę metų tikrai prikaupėte daugybę įsimintinų įvykių. Papasakokite apie juos plačiau.
Zigmantas: „Mokyklos laikais turbūt vienas įsimintiniausių įvykių buvo Lietuvos dainų šventės, kuriose teko dalyvauti su šokių kolektyvu „Saulė“. Taip pat ypač reikšmingomis tapo pergalės su mokyklos lengvosios atletikos komanda Lietuvos kaimo mokyklų čempionate. Ir galiausiai - dalyvavimas mokomajame Europos parlamente, kai nacionalinėje sesijoje tris dienas posėdžiavome Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose ir bandėme pagal tuometinį savo suvokimą spręsti Lietuvai aktualius klausimus. Paaugliui iš mažo miestelio tai buvo neapsakomas jausmas!“
Žygimantas: „Aš irgi esu išsaugojęs daugybę įvairiausių prisiminimų. Nuo pasirodymo metu užmirštų tautinio šokio žingsnelių iki prizinės vietos Lietuvos jaunučių čempionate trišuolio rungtyje. Visos tos veiklos suteikė labai platų spektrą emocijų.“
O ką pasakytumėte šia tema vaikams ir jaunimui, kurie dabar, būdami moksleiviais, nieko nelanko ir niekuo papildomai nenori užsiimti?
Zigmantas: „Eikite, bandykite ir dalyvaukite visur, kur įmanoma. Nes kol to neišbandei savo kailiu, tikrai nežinosi, ar tau patinka. Tikiu, kad mokykloje labai svarbu yra mokytis ir bendruosius, standartinius dalykus, bet iš savo patirties galiu paliudyti, jog popamokinė veikla kartis duoda daug daugiau negu pamokos.“
Žygimantas: „Nebijoti ir nedvejoti. Nes abejoja visi, tiesiog kiti tas savo abejones ir baimes peržengia. Juk blogiausia, kas gali nutikti – nepatiks užsiėmimas. Valio! Būsite išbandę ir nekils klausimų: „o kas jeigu?“ Pozityvioji tokio pabandymo pusė – užmegztos draugystės visam gyvenimui, istorijomis ir patirtimis džiaugsitės dar ilgai baigę mokyklą, o įgytų žinių bei įgūdžių bagažas pravers ateityje ir gal net padės atrasti savo kelią.“