Švėkšnos bibliotekininkės kasmet jaunuosius skaitytojus kviečia į susitikimus su vaikų rašytojais. Šių metų švėkšniškių svečias - tauragiškis Jonas Jakštaitis - Šapelis. Renginio partnerė – švėkšniškių draugija „Tėviškė“ buvo šio susitikimo organizatorė.
Susitikimo tikslas – atveriant kelią į literatūrą skatinti vaikų norą domėtis knygomis ir jas skaityti. Šiame, informacinių technologijų amžiuje, vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai bendruomenei.
Susitikimo tikslas – atveriant kelią į literatūrą skatinti vaikų norą domėtis knygomis ir jas skaityti. Šiame, informacinių technologijų amžiuje, vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai bendruomenei.
Pirmoji J. Jakštaičio knyga mažiesiems „Mažos šiltos pasakaitės“ dienos šviesą išvydo 2011-aisiais. Į eilėraščių knygelę sugulė 36 pasakojimai iš miško. 2012 m. – „Banguoja jūra per laukus“. Trečiojoje tauragiškio knygoje 2013 m. „Uždainavo vėjas“ vaizduojami metų laikai. 2014 m. „Ant balto smėlio šoka vėjas“, vėliau „Pažvelgęs į rytmečio saulę“, „Žvaigždėmis apipintas mėnulis“. 2018 m. – septintoji tauragiškio vaikų poeto rinktinė „Po laukus ir pievas vasaros ieškojau“, o 2019 m. „Šlepu tapu per laukus“. Vaisingi ir šie metai – Jonas vaikams dovanojo devintąją knygą, kurią atvežė ir Švėkšnos Saulės gimnazijos ketvirtokams. Į susitikimą kartu su rašytoju atvyko bičiulis, jo knygų redaktorius Eugenijus Šaltis.
J. Jakštaitis-Šapelis prisipažino, kad rašo vaikams, norėdamas sužadinti domėjimąsi gyvąja gamta, kad vaikas nors trumpam atsitrauktų nuo kompiuterio ir išeitų į lauką, pažintų tikrąsias gamtos spalvas, garsus ir kvapus, patirtų įdomių nuotykių.
„Nuostabu, kad eilėraščiuose tarsi stebuklingame katilėlyje verda gyvenimas, kurį galima stebėti paslapčiomis. Jei esi skaitytojas, kuriam rūpi bebro namai upelyje, slieko ir skruzdės kaimynystė, kurmio požeminės statybos, lapės suktybės ir ežio gudrybės, tuomet ši eilėraščių knyga – kaip tik tau!“, – pataria knygos sudarytoja Iveta Skurvydienė.
Jono eilėraščių veikėjai – dažniausiai žvėreliai, paukščiai, vabalai, taip pat vėjas ir lietus arba tiesiog gamta. Likimas taip sudėliojo, kad savo vaikams poetas savo eilėraščių neskaitė – manė, kad jie nieko verti, tačiau anūkai senelio knygas patys skaito, pirmieji jas ir pačiupinėja.
Pasak rašytojo, aklai jis nieko nerašo, įkvėpimas kyla iš gamtos. Išeina į kiemą ir stebi – kad ir smilgą, o kartais temas pasufleruoja patys vaikai, kuriems skaito savo pasakaites ar poeziją.
Nuotaikingas susitikimas neprailgo, vaikams buvo smalsu, jie uždavė daug klausimų svečiams, patys noriai skaitė rašytojo posmus, o atminčiai, visi kartu nusifotografavo.
„Nuostabu, kad eilėraščiuose tarsi stebuklingame katilėlyje verda gyvenimas, kurį galima stebėti paslapčiomis. Jei esi skaitytojas, kuriam rūpi bebro namai upelyje, slieko ir skruzdės kaimynystė, kurmio požeminės statybos, lapės suktybės ir ežio gudrybės, tuomet ši eilėraščių knyga – kaip tik tau!“, – pataria knygos sudarytoja Iveta Skurvydienė.
Jono eilėraščių veikėjai – dažniausiai žvėreliai, paukščiai, vabalai, taip pat vėjas ir lietus arba tiesiog gamta. Likimas taip sudėliojo, kad savo vaikams poetas savo eilėraščių neskaitė – manė, kad jie nieko verti, tačiau anūkai senelio knygas patys skaito, pirmieji jas ir pačiupinėja.
Pasak rašytojo, aklai jis nieko nerašo, įkvėpimas kyla iš gamtos. Išeina į kiemą ir stebi – kad ir smilgą, o kartais temas pasufleruoja patys vaikai, kuriems skaito savo pasakaites ar poeziją.
Nuotaikingas susitikimas neprailgo, vaikams buvo smalsu, jie uždavė daug klausimų svečiams, patys noriai skaitė rašytojo posmus, o atminčiai, visi kartu nusifotografavo.
