Dauguma švėkšniškių žino, jog 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akte - net du kraštiečių parašai. Tai - Jurgis Šaulys ir Kazimieras Steponas Šaulys. Tačiau ir kitame itin svarbiame Lietuvai dokumente - kovo 11 d. akte - yra žmogaus įrašas, kurio gyvenimas artimai sietinas su Švėkšna. Tai - Juozas Karvelis. Gaila, tačiau signataras mirė 2018 m. balandžio 12 d. Klaipėdoje, palaidotas Šilutės rajono Jurgaičių kapinėse (Švėkšnos seniūnija).
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys J. Karvelis gimė 1934 m. balandžio 18 d. Eičių kaime, Tauragės rajone, Vytauto Karvelio (1905–1941) ir Elenos Karvelienės (Jucytės) (1904–1936) šeimoje. Juozas Karvelis anksti neteko tėvų. Mama Elena, dirbusi pradžios mokyklos mokytoja, mirė, kai Juozui buvo vos dveji, tėvas Vytautas, girininkas, mirė 1941 m. Mažuoju Juozu rūpinosi globėjai mamos giminaičiai Elena ir Juozas Juciai, gyvenę Jurgaičių kaime. Berniukas stengėsi nebūti įnamiu, su dėdės Juozo vaikais talkino ūkyje, piemenavo. Juozas Karvelis mokėsi Inkaklių (Šilutės r.) pradžios mokykloje, 1945–1949 m. – Švėkšnos gimnazijoje. Anksti supratęs, kad į gyvenimą teks kabintis savo rankomis ir protu, Juozas domėjosi mokslais, nuo jaunumės daug skaitė.
Savo gyvenimą ir profesinę veiklą Juozas Karvelis susiejo su jūra ir jūrininko, laivavedžio profesija: 1950–1952 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje, 1952–1954 m. – Murmansko jūreivystės mokykloje. Jau kaip jūrininkas 1960–1963 m. Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu studijavo anglų kalbą, vėliau kvalifikaciją kėlė ilgalaikiuose jūreivystės tobulinimo kursuose Rygoje. Baigęs studijas Murmansko jūreivystės mokykloje, šešerius metus plaukiojo šiaurės jūrose, Murmansko žvejybos įmonių laivuose. 1959 m. sunkiai pavyko įsidarbinti Klaipėdos jūrų prekybos uoste, tapo plaukiojančio krano kapitonu. Tuo laiku Klaipėdoje sukūrė šeimą. Su žmona, buvusia Sibiro tremtine, Žibute Karveliene (Penkauskaite) susilaukė dviejų dukrų Jūratės ir Nijolės bei sūnaus Arvydo. 1964–1970 m. dirbo Lietuvos žvejybos pramonės gamybinės valdybos transporto laivų ir plaukiojančių bazių trečiuoju, antruoju vyr. kapitono padėjėju, šturmanu. Iškilo iki greičiausio Klaipėdos transportinio laivo „Playa Chiron“ vyriausiojo šturmano. Tais metais išplaukiojo visą Vakarų Afrikos pakrantę, aplankydamas naujai susikūrusias Afrikos valstybes – Togą, Selengalą, Mauritaniją, Ganą, Nigeriją. Šios ir vėlesnės jūrininko kelionės buvo gausiai fotografuotos, o nuotraukos išsaugos Juozo Karvelio šeimos archyve. Šturmanas pelnė autoritetą ir darbdavių pasitikėjimą, užsitarnavo tolimojo plaukiojimo kapitono pakaitinį rangą, vadovavo didžiausiems laivams „Rybackaja Slava“ ir „Bojevaja Slava“. Daugelį metų praleidus ant denio, dėl sveikatos problemų Juozui Karveliui teko atsisakyti kapitono tiltelio ir grįžti į Klaipėdos uostą. 1980–1986 m. jis dirbo Klaipėdos uosto laivų aptarnavimo agentūros dispečeriu, 1986–1990 m. – Klaipėdos jūrų uosto jūriniu locmanu.
1988–1990 m. Juozas Karvelis įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos uosto įgaliotinis, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybos narys (nuo 1989 m. spalio 1 d.). 1989 m. gegužės 27 d. Juozas Karvelis dalyvavo visuotiniame jūrininkų susirinkime, kuriame buvo atkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga, priimti įstatai, atributika, rezoliucijos. Išrinktas į šios organizacijos tarybą, Juozas Karvelis tapo pirmuoju Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos pirmininku (pareigas ėjo iki 1991 m. kovo 13 d.).
Pirmajame rinkimų ture 1990 m. vasario 24 d. Juozas Karvelis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu Klaipėdos miesto Danės rinkimų apygardoje Nr. 38. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tuo metu jam buvo 55 metai.
Juozo Karvelio dalykinės savybės, erudicija, bendravimas su žmonėmis, užsienio kalbų mokėjimas, kanceliarinio darbo išmanymas jam pravertė dirbant Lietuvos parlamente 1990–1992 m. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime jis dirbo nuolatinėse Mandatų, Ekonomikos, Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos komisijose. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime jis priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, buvo šios frakcijos pirmininkas (nuo 1991 m. gegužės 8 d. iki 1992 m. lapkričio 22 d.). Juozas Karvelis taip pat dirbo Valstybinėje komisijoje priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti, Laikinojoje transporto komisijoje, buvo Lietuvos Respublikos delegacijos į Maskvą pasirašyti Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos SFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų narys, darbo grupės desovietizacijos įstatymo projektui parengti narys.
Atmintinas yra Juozo Karvelio indėlis į mūsų parlamento užsienio ryšių plėtrą. Juozas Karvelis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo tarpparlamentinės grupės narys. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. sausio 16 d. nutarimu paskirtas atstovu Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, dalyvavo Asamblėjos sesijose, konferencijose, atstovavo Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui komandiruotėse Estijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Danijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencijai, Juozas Karvelis grįžo į Klaipėdą, dirbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“, 1995–2001 m. ėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Tarptautinės jūrų organizacijos Informacinio centro viršininko pareigas, atstovavo Lietuvai Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komitete (1995–1999 m.).
Juozas Karvelis buvo bibliofilas, nemenkas eruditas istorijos, geografijos, dailės, muzikos srityse. Pats gražiai piešė, grojo gitara. Nuo vaikystės domėjosi filatelija, kolekcionavimu. Dažnai užimtas darbais, laisvalaikį stengėsi skirti šeimai, vaikams, anūkams.
Susiję: "Laisvės ąžuoliukas signatarui J. Karveliui"
Lankstinukas „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Karvelis“ (PDF)
Savo gyvenimą ir profesinę veiklą Juozas Karvelis susiejo su jūra ir jūrininko, laivavedžio profesija: 1950–1952 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje, 1952–1954 m. – Murmansko jūreivystės mokykloje. Jau kaip jūrininkas 1960–1963 m. Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu studijavo anglų kalbą, vėliau kvalifikaciją kėlė ilgalaikiuose jūreivystės tobulinimo kursuose Rygoje. Baigęs studijas Murmansko jūreivystės mokykloje, šešerius metus plaukiojo šiaurės jūrose, Murmansko žvejybos įmonių laivuose. 1959 m. sunkiai pavyko įsidarbinti Klaipėdos jūrų prekybos uoste, tapo plaukiojančio krano kapitonu. Tuo laiku Klaipėdoje sukūrė šeimą. Su žmona, buvusia Sibiro tremtine, Žibute Karveliene (Penkauskaite) susilaukė dviejų dukrų Jūratės ir Nijolės bei sūnaus Arvydo. 1964–1970 m. dirbo Lietuvos žvejybos pramonės gamybinės valdybos transporto laivų ir plaukiojančių bazių trečiuoju, antruoju vyr. kapitono padėjėju, šturmanu. Iškilo iki greičiausio Klaipėdos transportinio laivo „Playa Chiron“ vyriausiojo šturmano. Tais metais išplaukiojo visą Vakarų Afrikos pakrantę, aplankydamas naujai susikūrusias Afrikos valstybes – Togą, Selengalą, Mauritaniją, Ganą, Nigeriją. Šios ir vėlesnės jūrininko kelionės buvo gausiai fotografuotos, o nuotraukos išsaugos Juozo Karvelio šeimos archyve. Šturmanas pelnė autoritetą ir darbdavių pasitikėjimą, užsitarnavo tolimojo plaukiojimo kapitono pakaitinį rangą, vadovavo didžiausiems laivams „Rybackaja Slava“ ir „Bojevaja Slava“. Daugelį metų praleidus ant denio, dėl sveikatos problemų Juozui Karveliui teko atsisakyti kapitono tiltelio ir grįžti į Klaipėdos uostą. 1980–1986 m. jis dirbo Klaipėdos uosto laivų aptarnavimo agentūros dispečeriu, 1986–1990 m. – Klaipėdos jūrų uosto jūriniu locmanu.
1988–1990 m. Juozas Karvelis įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos uosto įgaliotinis, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybos narys (nuo 1989 m. spalio 1 d.). 1989 m. gegužės 27 d. Juozas Karvelis dalyvavo visuotiniame jūrininkų susirinkime, kuriame buvo atkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga, priimti įstatai, atributika, rezoliucijos. Išrinktas į šios organizacijos tarybą, Juozas Karvelis tapo pirmuoju Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos pirmininku (pareigas ėjo iki 1991 m. kovo 13 d.).
Pirmajame rinkimų ture 1990 m. vasario 24 d. Juozas Karvelis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu Klaipėdos miesto Danės rinkimų apygardoje Nr. 38. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tuo metu jam buvo 55 metai.
Juozo Karvelio dalykinės savybės, erudicija, bendravimas su žmonėmis, užsienio kalbų mokėjimas, kanceliarinio darbo išmanymas jam pravertė dirbant Lietuvos parlamente 1990–1992 m. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime jis dirbo nuolatinėse Mandatų, Ekonomikos, Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos komisijose. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime jis priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, buvo šios frakcijos pirmininkas (nuo 1991 m. gegužės 8 d. iki 1992 m. lapkričio 22 d.). Juozas Karvelis taip pat dirbo Valstybinėje komisijoje priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti, Laikinojoje transporto komisijoje, buvo Lietuvos Respublikos delegacijos į Maskvą pasirašyti Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos SFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų narys, darbo grupės desovietizacijos įstatymo projektui parengti narys.
Atmintinas yra Juozo Karvelio indėlis į mūsų parlamento užsienio ryšių plėtrą. Juozas Karvelis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo tarpparlamentinės grupės narys. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. sausio 16 d. nutarimu paskirtas atstovu Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, dalyvavo Asamblėjos sesijose, konferencijose, atstovavo Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui komandiruotėse Estijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Danijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencijai, Juozas Karvelis grįžo į Klaipėdą, dirbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“, 1995–2001 m. ėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Tarptautinės jūrų organizacijos Informacinio centro viršininko pareigas, atstovavo Lietuvai Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komitete (1995–1999 m.).
Juozas Karvelis buvo bibliofilas, nemenkas eruditas istorijos, geografijos, dailės, muzikos srityse. Pats gražiai piešė, grojo gitara. Nuo vaikystės domėjosi filatelija, kolekcionavimu. Dažnai užimtas darbais, laisvalaikį stengėsi skirti šeimai, vaikams, anūkams.
Susiję: "Laisvės ąžuoliukas signatarui J. Karveliui"
Lankstinukas „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Karvelis“ (PDF)
Parengta pgl. Lrs.lt
