Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) anksčiau skelbė, kokius žvyrkelių ruožus ketina asfaltuoti 2018-2020 metais, o dabar išskyrė, kurie ruožai sulauks naujos dangos dar šįmet. Per trejus metus turi būti išasfaltuoti net 1009 km žvyrkelių, o vien 2018-aisiais numatoma asfaltuoti apie šimtą įvairaus ilgio atkarpų. Iš viso šįmet asfaltu pasidengti turi 350 km žvyrkelių.
Tarp numatomų 2018 - 2020 m. asfaltuoti kelių Šilutės rajone, švėkšniškiams aktualūs turėtų būti du iš jų. Tai: Pėžaičiai–Švėkšna ir Švėkšna–Bliūdsukiai–Šyliai. Gaila, bet asfaltuojamas bus ne visas kelias, o tik atskiri jo ruožai. Kelyje Pėžaičiai-Švėkšna nauja danga atsiras nuo 6,932 km. iki 11,261 km. (viso 4,329 km.), o kelias Švėkšna–Bliūdsukiai–Šyliai kietosios dangos turės tik 800 metrų (nuo 6,450 km. iki 7,250 km). Nors šios kelio atkarpos yra tarp numatomų asfaltuoti artimiausiu metu, tačiau remiantis LAKD pranešimu, darbai šiemet dar tikrai neprasidės.
Patikslinta
Peržvelgus ir asfaltuojamų žvyrkelių sąrašą Klaipėdos rajone, nurodyta, jog bus padengtas ir kelio Pėžaičiai-Švėkšna ruožas nuo 5,522 km. iki 6,932 km. (viso 1,410 km.). O tai reiškia, jog visas kelias nuo Švėkšnos iki Skomantų turėtų būti asfaltuotas per 2018-2020 m. Atsiprašome už neapsižiūrėjimą.
Visą planuojamų asfaltuoti 2018–2020 metais žvyrkelių sąrašą Lietuvoje galima rasti čia, jie pažymėti pilkai. Sąraše taip pat matosi ir kurie keliai artimiausiu metu nebus asfaltuojami, jie surašyti baltame fone.
Kelių direkcija paviešino ir dar vieną sąrašą, kuriame išskirti keliai, kurie bus asfaltuojami dar šįmet. Šį sąrašą galite peržiūrėti čia.
LAKD teigimu, žvyrkeliai asfaltavimui atrinkti pagal šiuos kriterijus:
1. Ar baigti kelio, kaip statinio, ir jo užimamos žemės sklypų kadastriniai matavimai;
2. Ar suformuota kadastro duomenų byla ir ar tai užregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima gauti statybą leidžiantį dokumentą;
3. Ar planuojamų asfaltuoti kelių su žvyro danga kelio juostos plotis atitinka V kelio kategorijos plotį (18 m);
4. Ekonominis naudingumas. Planuojamų asfaltuoti kelių ruožai jungiami į paketus, kurie būtų išsidėstę kuo mažesniais atstumais vienas nuo kito artimiausiose savivaldybėse (11-oje paketų yra nuo devynių iki dvylikos kelių ruožų), ir rengiami dokumentai viešųjų pirkimų projektavimo paslaugoms ir darbams atlikti;
5. Kitos galimos kliūtys, kurios gali daryti įtaką kelių asfaltavimo projektų įgyvendinimo užtikrinimui (geležinkelis, elektros perdavimo linijos, dujotiekis ir kt.);
6. Asfaltavimo programos tęstinumo užtikrinimas, t. y. kelyje (maršrute) likęs tik vienas neasfaltuotas kelio ruožas.
LAKD taip pat užsiminė, kad sklandus valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga asfaltavimo projektų Lietuvoje įgyvendinimas priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybių.
Patikslinta
Peržvelgus ir asfaltuojamų žvyrkelių sąrašą Klaipėdos rajone, nurodyta, jog bus padengtas ir kelio Pėžaičiai-Švėkšna ruožas nuo 5,522 km. iki 6,932 km. (viso 1,410 km.). O tai reiškia, jog visas kelias nuo Švėkšnos iki Skomantų turėtų būti asfaltuotas per 2018-2020 m. Atsiprašome už neapsižiūrėjimą.
Visą planuojamų asfaltuoti 2018–2020 metais žvyrkelių sąrašą Lietuvoje galima rasti čia, jie pažymėti pilkai. Sąraše taip pat matosi ir kurie keliai artimiausiu metu nebus asfaltuojami, jie surašyti baltame fone.
Kelių direkcija paviešino ir dar vieną sąrašą, kuriame išskirti keliai, kurie bus asfaltuojami dar šįmet. Šį sąrašą galite peržiūrėti čia.
LAKD teigimu, žvyrkeliai asfaltavimui atrinkti pagal šiuos kriterijus:
1. Ar baigti kelio, kaip statinio, ir jo užimamos žemės sklypų kadastriniai matavimai;
2. Ar suformuota kadastro duomenų byla ir ar tai užregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima gauti statybą leidžiantį dokumentą;
3. Ar planuojamų asfaltuoti kelių su žvyro danga kelio juostos plotis atitinka V kelio kategorijos plotį (18 m);
4. Ekonominis naudingumas. Planuojamų asfaltuoti kelių ruožai jungiami į paketus, kurie būtų išsidėstę kuo mažesniais atstumais vienas nuo kito artimiausiose savivaldybėse (11-oje paketų yra nuo devynių iki dvylikos kelių ruožų), ir rengiami dokumentai viešųjų pirkimų projektavimo paslaugoms ir darbams atlikti;
5. Kitos galimos kliūtys, kurios gali daryti įtaką kelių asfaltavimo projektų įgyvendinimo užtikrinimui (geležinkelis, elektros perdavimo linijos, dujotiekis ir kt.);
6. Asfaltavimo programos tęstinumo užtikrinimas, t. y. kelyje (maršrute) likęs tik vienas neasfaltuotas kelio ruožas.
LAKD taip pat užsiminė, kad sklandus valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga asfaltavimo projektų Lietuvoje įgyvendinimas priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybių.
