"Dainoriai" Dainų šventėje Vilniuje, 2018 m.
Turbūt nerastume nė vieno Švėkšnos krašto žmogaus, kuris nebūtų bent jau girdėjęs apie Inkaklių folklorinį ansamblį "Dainoriai". Ansamblis - dažnas svečias renginiuose. Daug švėkšniškių kartu su inkakliškiai traukė dainas, lingavo pagal kolektyvo muzikantų atliekamas melodijas. "Dainoriai" ne tik praturtina susibūrimus, bet ir patys organizuoja renginius. Liaudies dainas pamėgusių kraštiečių istorijos ištakos siekia dar 1978-uosius metus, bet ne iš karto kolektyvas buvo pavadintas dabartiniu vardu. Ar žinojote, jog ansambliui vardas "Dainoriai" prilipo tik nuo 1985-ųjų metų?
|
|
Tais metais Lietuvos kino studijoje, režisieriaus Henriko Šablevičiaus sukurtame dokumentiniame filme „Dainoriai“, buvo galima išgirsti pirmųjų kolektyvo narių dainuojamas mūsų krašto dainas, pasiklausyti apie to meto tradicijas, kolektyvo aktyvią koncertinę veiklą, repeticijas ir kasdienį gyvenimą.
1988 m. filmas buvo rodomas ir Berlyno tarptautiniame kino festivalyje. Ansamblis buvo tradicinio liaudiško dainavimo etalonas, jo dainomis žavėjosi visa Lietuva. |
Tik po šio filmo pasirodymo, inkakliškiams išgarsėjus kaip dainoriams, kitaip žmonės jų ir nebevadino. Taip iki tol tiesiog etnografiniu-folkloriniu ansambliu vadinami kaimo dainorėliai patapo "Dainoriais".
Lietuvos kino studijoje režisieriaus Henriko Šablevičiaus sukurtas dokumentinis filmas „Dainoriai“
Kolektyvo siela nuo pat įkūrimo buvo tuometinis kultūros namų direktorius, meno vadovas Leonas Bartkus. L. Bartkui mintis surinkti daininkus Inkakliuose kilo pamačius per televiziją Vilniaus universiteto ansamblį "Ratilio", kuriam vadovavo Zita Kelmickaitė.
Ansamblį "Dainoriai" sudarė pagyvenę žmonės ir mirtis negailestingai retino vyrų eiles, bet jų vietas užimdavo kiti. Išėjus Anapilin etnografinio ansamblio vyrams, kolektyvas iširo. Renesansinis gyvavimo etapas prasidėjo 1994 m., kuomet ansamblis susibūrė naujai. Nors visa sudėtis keitėsi - visi dainininkai buvo nauji - ansamblio pavadinimas liko tas pats. Tas pats liko ir vadovas - L. Bartkus.
Kolektyvo siela nuo pat įkūrimo buvo tuometinis kultūros namų direktorius, meno vadovas Leonas Bartkus. L. Bartkui mintis surinkti daininkus Inkakliuose kilo pamačius per televiziją Vilniaus universiteto ansamblį "Ratilio", kuriam vadovavo Zita Kelmickaitė.
Ansamblį "Dainoriai" sudarė pagyvenę žmonės ir mirtis negailestingai retino vyrų eiles, bet jų vietas užimdavo kiti. Išėjus Anapilin etnografinio ansamblio vyrams, kolektyvas iširo. Renesansinis gyvavimo etapas prasidėjo 1994 m., kuomet ansamblis susibūrė naujai. Nors visa sudėtis keitėsi - visi dainininkai buvo nauji - ansamblio pavadinimas liko tas pats. Tas pats liko ir vadovas - L. Bartkus.
Akimirkos iš senosios "Dainorių" kartos gyvavimo
Būtent nuo 1994 m. ansamblio nariai skaičiuoja savo, kaip dabartinio kolektyvo, istoriją, neoficiliai save įvardindami "Naujaisiais dainoriais". Sukakties metines taip pat skaičiuoja nuo 1994 m., taip neužgoždami ir nesisavindami pirmųjų dainorių indėlio į Lietuvos kultūrą. Naujasis kolektyvas 2019 m. iškilmingai minėjo savo veiklos 25-erių metų sukaktį.
Kaip ir senieji, taip ir naujieji "Dainoriai" labai aktyvus ir geranoriškas kolektyvas, dalyvauja įvairiuose projektuose, dainų šventėse, festivaliuose. Ansamblis šiltai draugauja su folkloro kolektyvais Šilutės rajone, taip pat turi nemažai draugų ir kitose rajonuose. Tačiau neapsiriboja tik Lietuva, glaudžius santykius palaiko su skandinavais švedais, ne kartą jau yra pabuvoję ir koncertavę įvairiuose Švedijos miestelių šventėse, ten priimti labai šiltai ir laukiami sugrįžtantys.
Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį dainorėliai turėjo keletą vadovų. Pirmasis "Dainorių" vedlys L. Bartkus kolektyvui dirigavo iki 1999-ųjų. Netekus ilgamečio, net 21-erius metus vadovavusio šviesulio, ansamblį perėmė Ingrida ir Edmundas Jankai.
Vėliau "Dainoriai" ėjo tarsi iš rankų į rankas - taip ir neatsirado naujosios pastovios, kolektyvui atsidavusios sielos, - kol ansamblis nepateko į dabartinės vadovės Virginijos Rukšnaitienės rankas. Iki tol dainorėliams spėjo padėti Andžela Mickutė Vyšniauskienė (nuo 2003 m.), Mindaugas Nogaitis (nuo 2006 m.), Regina Valskienė (nuo 2007 m.), Violeta Rožinienė (nuo 2008 m.), Antanas Kmita (nuo 2010 m.), Juozas Andriekus (nuo 2014 m.), Jurgita Rumšienė (nuo 2015 m.), Vidilija Aidukienė (nuo 2016 m.).
Akimirkos iš naujosios "Dainorių" kartos gyvavimo
Vargu ar kolektyvas būtų išlikęs, jeigu ne visuomenininkės V. Rukšnaitieniės iniciatyva - moteris, kol ansamblis būdavo naujo vadovo paieškose, pati perimdavo kolektyvo vairą. Pati rašydavo projektus, skirtus ansamblio tęstinumui užtikrinti. Nuo 2016 m. Virginija oficialiai tapo "Dainorių" vadove ir iki šiol sėkmingai tęsia ansamblio veiklą. Negana to, V. Rukšnaitienės ir kitų visuomeninkų pastangomis gimė ir kaimiškosios muzikos kapela "Ašvelė", kurios pagrindą sudaro "Dainorių" nariai.
Jau šešis metus kapela sėkmingai koncertuoja rajone ir už jo ribų – dalyvauta Klaipėdoje, Gargžduose, Raseinių rajonuose. Kapela bendradarbiauja su kitais kolektyvais, dalyvauja jų organizuojamose šventėse. Repertuare daug senų liaudiškų dainų, kurias koncertuose mielai kartu dainuoja ir žiūrovai. Koncertuose skamba muzika ir dainos sukurtos pačių kolektyvo narių.
2023 m. sukaks 45-eri metai, kaip sukurtas "Dainorių" ansamblis. Šia proga galime vėl tikėtis nepakartojamo, dainų ir muzikos kupino renginio. O ar galime tikėtis trečiosios "Dainorių" kartos, paklausėme V. Rukšnaitienės.
Prisiminimais ir savo žiniomis apie "Dainorius" Tradicinių amatų centre Švėkšnoje su mumis dalinosi vadovė Virginja Rukšnaitienė (dešinėje) ir ansamblietė Regina Birbalienė.
"Nemanau, tiesiog nebėra kam, jaunimo kaimuose mažai likę, o ir likusieji sunkai įsitraukia į tokią veiklą. Šiuo metu mūsų likę tik 11. Tad neaišku ir kiek mes tempsime", - atsakė "Dainorių" vadovė.
