Violeta Astrauskienė
Švėkšnos neįgalieji galėtų papasakoti daug gražių dalykų: apie sutiktus įdomius žmones, aplankytas vietas, apžiūrėtus objektus, o į klausimą – „Kodėl verta keliauti?“, – nedvejodami greitai atsakytų, kad keliauti sveika, nes turistinė-pažintinė kelionė, tai pasivaikščiojimas gryname ore aplankant gražiausius gamtinius ir įdomiausius architektūrinius paminklus, aplinkos pakeitimas – gyvenimo džiaugsmas nuvargusiam ir ligotam kūnui, o patirti įspūdžiai – susigrąžintas tikėjimas šviesesniu rytojumi.
Švėkšnos neįgalieji galėtų papasakoti daug gražių dalykų: apie sutiktus įdomius žmones, aplankytas vietas, apžiūrėtus objektus, o į klausimą – „Kodėl verta keliauti?“, – nedvejodami greitai atsakytų, kad keliauti sveika, nes turistinė-pažintinė kelionė, tai pasivaikščiojimas gryname ore aplankant gražiausius gamtinius ir įdomiausius architektūrinius paminklus, aplinkos pakeitimas – gyvenimo džiaugsmas nuvargusiam ir ligotam kūnui, o patirti įspūdžiai – susigrąžintas tikėjimas šviesesniu rytojumi.
Kelionės maršrutas tikrai netrumpas. Per vieną dieną aplankyti net aštuoni objektai, nuvažiuota daugiau kaip 600 kilometrų, pabuvota Varėnos ir Druskininkų apylinkėse.
Kelionė prasidėjo pasiekus Merkinės piramidę su susitikus su jos šeimininku Povilu Žėku. Piramidės-kupolo kompleksas įkurtas pietų Lietuvoje, Dzūkijoje: Česukuose, Merkinės sen., Varėnos r.
Vėliau keliauninkai apžiūrėjo Druskininkų švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kūrinį. Bažnyčią supančios erdvės leido laisvai gėrėtis neogotikinio stiliaus statiniu, kurį švėkšniškiai nuolat lygino su Švėkšnos bažnyčia.
Kelionė prasidėjo pasiekus Merkinės piramidę su susitikus su jos šeimininku Povilu Žėku. Piramidės-kupolo kompleksas įkurtas pietų Lietuvoje, Dzūkijoje: Česukuose, Merkinės sen., Varėnos r.
Vėliau keliauninkai apžiūrėjo Druskininkų švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kūrinį. Bažnyčią supančios erdvės leido laisvai gėrėtis neogotikinio stiliaus statiniu, kurį švėkšniškiai nuolat lygino su Švėkšnos bažnyčia.
Nepagailėję SMS žinutei 10 litų, kad už šį mokestį užsisakytų muzikinį kūrinį ir pasidžiaugtų muzikuojančiu Druskininkų fontanu, atsigaivinę Druskininkų gydyklos šaltinio mineraliniais vandenimis, užsukę į reprezentacinį kurorto pastatą – vilą „Linksma“, statytą XX a. pr., kurioje nuo 1996 m. įsikūręs Druskininkų miesto muziejus su saugomais ir eksponuojamais dailės kūriniais, knygomis, miesto ir apylinkių istorijos eksponatais, patraukė toliau, pasižvalgyti po miško muziejų „Miško aidas“. Originalios architektūros namelyje bei jį supančiame miške eksponuojami meniniai medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos Lietuvos medžių rūšys, skamba miško paukščių balsai.
Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas, kuriame jau ne vieną dešimtmetį gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Ekskursantus sutiko pats šeimininkas, papasakojo apie savo kūrybą ir ją aprodė, vėliau visi nusifotografavo atminčiai.
Dar toliau nuo Druskininkų, kairiajame Nemuno krante, architektūrinis Liškiavos XVII a. ansamblis, nuostabus baroko perlas pietų Lietuvoje, gausiai lankomas turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Viso šio ansamblio dominantė ir puošmena – Švenčiausios Trejybės bažnyčia, nuostabus vėlyvojo baroko statinys. Šį vėlyvojo baroko statinį puošia italų tapytos freskos, 7 baroko-rokoko stiliaus altoriai (kas yra labai neįprastas reiškinys), seni autentiški suolai su dominikonų intarsijomis bei XVIII – XIX a. sakralinės tematikos paveikslai.
Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai grįžo su neišdildomais naujais įspūdžiais, o už puikiai pavykusią išvyką dėkingi draugijos pirmininkei Ingritai Riterienei, noriai su visais dalijasi patyrimais, kelionėje darytomis nuotraukomis ir vėl planuoja naują kelionę.
Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas, kuriame jau ne vieną dešimtmetį gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Ekskursantus sutiko pats šeimininkas, papasakojo apie savo kūrybą ir ją aprodė, vėliau visi nusifotografavo atminčiai.
Dar toliau nuo Druskininkų, kairiajame Nemuno krante, architektūrinis Liškiavos XVII a. ansamblis, nuostabus baroko perlas pietų Lietuvoje, gausiai lankomas turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Viso šio ansamblio dominantė ir puošmena – Švenčiausios Trejybės bažnyčia, nuostabus vėlyvojo baroko statinys. Šį vėlyvojo baroko statinį puošia italų tapytos freskos, 7 baroko-rokoko stiliaus altoriai (kas yra labai neįprastas reiškinys), seni autentiški suolai su dominikonų intarsijomis bei XVIII – XIX a. sakralinės tematikos paveikslai.
Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai grįžo su neišdildomais naujais įspūdžiais, o už puikiai pavykusią išvyką dėkingi draugijos pirmininkei Ingritai Riterienei, noriai su visais dalijasi patyrimais, kelionėje darytomis nuotraukomis ir vėl planuoja naują kelionę.
