Festivalio organizatoriai kartu su jaunaisiais muzikantais dėkojo publikai.
Šią vasarą jau dešimtąjį kartą suskambo Kintų muzikos festivalio garsai. Į Pamario kraštą, kaip ir kasmet, atvyko profesionalūs atlikėjai, o pats festivalis tapęs ryškiu regiono kultūros reiškiniu, įgalina kokybiškos kultūros prieigą Mažosios Lietuvos regione.
Šiemet festivalio organizatoriai dovanoja 16 koncertų, kurie skamba ne tik Kintuose, bet ir Šilutėje, Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Saugose ir Juodkrantėje.
Šiemet festivalio organizatoriai dovanoja 16 koncertų, kurie skamba ne tik Kintuose, bet ir Šilutėje, Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Saugose ir Juodkrantėje.
Tapkite „Švėkšnos naujienų“ rėmėju, kad išliktų
Geriausias būdas muzikai išlikti girdimai yra jos gyvas atlikimas. Tokiu būdu muzikiniai kūriniai pasiekia viso pasaulio klausytojų širdis ir protus.
Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė) ir Tadas Motiečius (akordeonas) – jauni, bet jau gerai žinomi ir ryškiausi jaunosios kartos Lietuvos atlikėjai sugebėjo nutiesti praeitį ir dabartį jungiantį muzikinį tiltą su Anatolijaus Šenderovo, Aron Coplan, George Gershwin ir kt. autorių kūriniais.
Koncertinė programa iš litvakų muzikinio paveldo – prasminga festivalio organizatorių pastanga apjungti praeitį ir dabartį „pasivaikštant“ Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais būtent čia – Švėkšnoje – po restauruojamos sinagogos skliautais. Tiesa, sinagogos vidus alsuojantis praeitimi, apirusiomis sienomis, sulūžusiomis grindimis ir stipria švėkšniškių viltimi, kad istorinis pastatas bus prikeltas naujam gyvenimui.
Daugiau kaip 600 metų Lietuvos žydai (litvakai) labai prisidėjo prie Lietuvos ir kaimyninių šalių vystymosi, kol Holokausto tragedija sunaikino ar privertė pasitraukti beveik 95 procentus jų aktyvios bendruomenės. Nežiūrint į tai, kad litvakų palikuonys pasklidę po visą pasaulį, jų kūrybos skrynia naikinta, bet didžioji dalis išlikusi su vienu iš ryškiausių Lietuvos žydų paveldų – įnašu praturtinusiu pasaulio muzikos kultūrą.
Faina Kukliansky – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, dalyvavusi koncerte, pasidžiaugė švėkšniškių pastangomis visomis įmanomomis formomis besistengiančia „įveiklinti“ sinagogos patalpas ir pastato remontu. Pasak viešnios, šis koncertas yra ne tik duoklė žydiškajai kultūrai, bet ir visiems čia gyvenusiems žydams, noras iš naujo atrasti Mažąją Lietuvą su visa jos architektūra, gamta ir istorine praeitimi.
Violončelininkas Gleb Pyšniak pasakojo apie kompozitorius, jų ryšius su Lietuva. „Kartais visai nesvarbu kur groji, svarbiau kam tu groji“, – užbaigė mintį atlikėjas primindamas, kad muzikinė programa atvežta švėkšniškiams, prieš keletą savaičių pirmą kartą skambėjo Romos filharmonijos vasaros koncertų sezone.
Koncerto metu muzikinis trio ne tik atliko litvakų kompozitorių muziką, ji dar buvo derinama su Matvei Vaisberg tapybos darbais rodomais ekrane per mediją. Klausytojai dovanų gavo tikriausius Lietuvos žydų muzikos deimantus.
Klasikinė muzika šeštadienį skambėjo ir po Žemaičių Naumiesčio bažnyčios skliautais, apie tai informuoja muziejininkas Saulius Sodonis.
„Kintų festivalio“ sumanytoja Audra Kiminiūtė – Juodeškienė sakė, jog pilnutėlė bažnyčios erdvė liudija, kad žmonėms reikia tokių koncertų. Todėl tikėtina, kad kitais metais čia bus surengta ir daugiau šio festivalio koncertų.
Geriausias būdas muzikai išlikti girdimai yra jos gyvas atlikimas. Tokiu būdu muzikiniai kūriniai pasiekia viso pasaulio klausytojų širdis ir protus.
Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė) ir Tadas Motiečius (akordeonas) – jauni, bet jau gerai žinomi ir ryškiausi jaunosios kartos Lietuvos atlikėjai sugebėjo nutiesti praeitį ir dabartį jungiantį muzikinį tiltą su Anatolijaus Šenderovo, Aron Coplan, George Gershwin ir kt. autorių kūriniais.
Koncertinė programa iš litvakų muzikinio paveldo – prasminga festivalio organizatorių pastanga apjungti praeitį ir dabartį „pasivaikštant“ Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais būtent čia – Švėkšnoje – po restauruojamos sinagogos skliautais. Tiesa, sinagogos vidus alsuojantis praeitimi, apirusiomis sienomis, sulūžusiomis grindimis ir stipria švėkšniškių viltimi, kad istorinis pastatas bus prikeltas naujam gyvenimui.
Daugiau kaip 600 metų Lietuvos žydai (litvakai) labai prisidėjo prie Lietuvos ir kaimyninių šalių vystymosi, kol Holokausto tragedija sunaikino ar privertė pasitraukti beveik 95 procentus jų aktyvios bendruomenės. Nežiūrint į tai, kad litvakų palikuonys pasklidę po visą pasaulį, jų kūrybos skrynia naikinta, bet didžioji dalis išlikusi su vienu iš ryškiausių Lietuvos žydų paveldų – įnašu praturtinusiu pasaulio muzikos kultūrą.
Faina Kukliansky – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, dalyvavusi koncerte, pasidžiaugė švėkšniškių pastangomis visomis įmanomomis formomis besistengiančia „įveiklinti“ sinagogos patalpas ir pastato remontu. Pasak viešnios, šis koncertas yra ne tik duoklė žydiškajai kultūrai, bet ir visiems čia gyvenusiems žydams, noras iš naujo atrasti Mažąją Lietuvą su visa jos architektūra, gamta ir istorine praeitimi.
Violončelininkas Gleb Pyšniak pasakojo apie kompozitorius, jų ryšius su Lietuva. „Kartais visai nesvarbu kur groji, svarbiau kam tu groji“, – užbaigė mintį atlikėjas primindamas, kad muzikinė programa atvežta švėkšniškiams, prieš keletą savaičių pirmą kartą skambėjo Romos filharmonijos vasaros koncertų sezone.
Koncerto metu muzikinis trio ne tik atliko litvakų kompozitorių muziką, ji dar buvo derinama su Matvei Vaisberg tapybos darbais rodomais ekrane per mediją. Klausytojai dovanų gavo tikriausius Lietuvos žydų muzikos deimantus.
Klasikinė muzika šeštadienį skambėjo ir po Žemaičių Naumiesčio bažnyčios skliautais, apie tai informuoja muziejininkas Saulius Sodonis.
„Kintų festivalio“ sumanytoja Audra Kiminiūtė – Juodeškienė sakė, jog pilnutėlė bažnyčios erdvė liudija, kad žmonėms reikia tokių koncertų. Todėl tikėtina, kad kitais metais čia bus surengta ir daugiau šio festivalio koncertų.
Koncertas surengtas po restauruojamos Švėkšnos sinagogos skliautais.
